Paneigti mitai apie mikrobanges – viską darėme atvirkščiai (Video)

Amerikos chemikų draugija paskelbė du vaizdo įrašus, kurie paneigia su mikrobangų krosnelėmis ir daržovių šaldymu susijusius mitus, rašo dailymail.co.uk.

Pirmajame iš jų kalbama apie mikrobangų krosneles ir giliai įsišaknijusią nuomonę, kad jos sunaikina visas vertingas maisto medžiagas. Šiose krosnelėse naudojamos mikrobangos priverčia judėti šildomo maisto vandens molekules. Greitai besisukančios vandens molekulės reiškia, kad maistas greitai įšyla.

Minėtame vaizdo įraše paaiškinama, ką reiškia šis procesas. Šiuo atveju tai yra iš šaltinio sklindanti energija, o ne radioaktyvumas: „Pernelyg ilgas radiacijos poveikis gali būti žalingas, bet taisyklėmis reguliuojama, kiek mikrobangų yra leidžiama, o šis kiekis yra gerokai, gerokai žemiau pavojingos ribos“, – teigiama vaizdo įraše.

„Nėra jokių tyrimų, rodančių, kad mikrobangų krosnelės darytų ilgalaikę žalą žmonėms, – priduriama vaizdo įraše. – Jos buvo sukurtos tam, kad darytų greitą poveikį vandens molekulėms, ir net jei jos gali turėti įtakos kitoms maisto medžiagoms, ši įtaka nebūna pakankamai ilga, kad būtų padaryta“.

Priešingai negu daugelis mano, šildymas mikrobangų krosnelėje yra vienas geriausių būdų užtikrinti, kad patiekalas išsaugos savo maistinę vertę. Taip esą yra dėl to, kad maistas šildomas itin trumpai, be to, jam nereikia papildomo vandens, kuris gali išplauti maistines medžiagas. Kitaip tariant, gaminimas mikrobangų krosnelėje padeda išsaugoti kur kas daugiau maistinių medžiagų negu kepimas ar virimas vandenyje ar ant garų.

Antrajame vaizdo įraše kalbama apie daržovių užšaldymo naudą. Nors daugelis žmonių veikiausiai mano, kad šaldytos daržovės nėra tokios vertingos, kaip gulinčios parduotuvių lentynose, iš tikrųjų yra priešingai.

„Šaldymui atrinktos daržovės būna maksimaliai prinokusios – tai reiškia, kad jų maistinė vertė būna pati didžiausia“, – aiškinama vaizdo įraše.

Prieš užšaldant, jos panardinamos į verdantį vandenį ir greitai atvėsinamos, kad neprarastų savo kokybės. Šis procesas, vadinamas blanširavimu, turi du tikslus. Pirma, jis padeda apvalyti daržoves nuo purvo ir mikroorganizmų. Tačiau jis taip pat neleidžia daržovei gesti.

Daržovės turi fermentų, kurie padeda jai augti ir nokti. Tačiau kai daržovė jau būna sunokusi, šie fermentai pradeda ją skaidyti, taip sumažindami maistinę jos vertę. Blanširavimas užblokuoja šiuos fermentus ir užšaldytos daržovės net vienerius metus gali išsaugoti savo vertingas savybes. Taigi „atjungus“ fermentus, šaldytos daržovės maistiniu atžvilgiu gali būti vertingesnės už tas, kurios pernelyg ilgai užsiguli parduotuvėse nuo tada, kai buvo nuimtas jų derlius.