Radiacijos pavojai, kurie tyko net mūsų namuose

Kodėl geriau negyventi pirmame aukšte

Pasak Radiacinės saugos centro (RSC) Klaipėdos radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės skyriaus specialistės Kristinos Savickajos, žmonės yra nuolat veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių, radionuklidai, pasklidę aplinkoje po branduolinės energetikos objektų avarijų.

Iš gamtoje esančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, kai kurių tyrimų duomenimis, žmogus gauna apie 50 proc. visos apšvitos. Beje, pavyzdžiui, kosminės spinduliuotės intensyvumas kylant aukštyn didėja. Skrendant 10,3-11,3 km aukštyje žmogų veikiančios jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia 30-40 kartų didesnė nei žmogui būnant Žemėje, taigi dažnai skraidydami lėktuvais galime gauti nemažas apšvitos dozes.

Radiacijos fonui kartais įtakos turi ir žmogaus veikla. Tokios veiklos pavyzdys yra kalio trąšų (su daug gamtinio radioaktyviojo kalio) gamyba ir naudojimas. Žmonės, dirbantys ar būnantys šalia didelių kiekių kalio trąšų, gali patirti papildomą apšvitą.

Dar vienas ir bene didžiausią gamtinę apšvitą sąlygojantis šaltinis yra radono dujos, esančios žemėje ir galinčios kauptis uždarose patalpose. Radonas yra alfa spinduolis, todėl didžiąją dalį radono spinduliuotės nesunkiai sugeria žmogaus odos paviršius. Kadangi radonas yra dujos, jos į organizmo vidų patenka kvėpuojant, o jo skilimo produktai žmogų švitina iš vidaus. Pagrindinis radono ir jo skilimo produktų keliamas pavojus susijęs su tuo, kad jis gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį. Radioaktyvios dujos, sklindančios iš grunto, išsisklaido atmosferoje ir jų kiekis paprastai yra labai mažas, o uždarose erdvėse, pavyzdžiui, pastatų viduje, radonas gali kauptis ir pasiekti didelį tūrinį aktyvumą, tuo sukeldamas neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Todėl labai svarbu statant pastatus įvertinti teritoriją dėl radono grėsmės, tinkamai parengti pastato projektą garantuojant pamatų hermetiškumą bei pastato ventiliaciją. Jau nuo 1995 m. Lietuvoje atliekami plataus masto radono patalpose tyrimai ir, remiantis tyrimų duomenimis, sudarytas Lietuvos radono žemėlapis, kurį galima rasti čia.

Pasak RSC Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktoriaus Juliaus Žiliuko, radono dujos kyla iš žemės gelmių, t. y. ateina iš grunto, ir ten, kur yra uždaros patalpos, kaupiasi. „Taigi statant namus būtina atsižvelgti į inžinerinius dalykus, kurie apsaugotų nuo radono dujų patekimo į patalpas. Vienas iš pagrindinių apsaugos priemonių – ventiliavimo sistema. Tačiau čia taip pat reikia būti atsargiems, nes tam tikrais atvejais susidaro kamino efektas. Jei nėra pakankamos pastatų apsaugos, atidarius langus susidarę oro srautai kaip tik ištraukia iš apačios radono dujas į patalpas. Senuosiuose namuose panašūs inžineriniai sprendimai, aišku, nebuvo taikomi, tačiau su radono problema susiduriama tik rūsiuose ir pirmuose aukštuose. Iki antro aukšto radono dujos jau nepasikelia. Gerai nuo radono apsaugo rūsiai, bet ne visi namai turi rūsius. Tokiu atveju radonas iš karto patenka į gyvenamąsias patalpas“, - teigė pašnekovas.

Ar grybai radioaktyvūs?

Kalbant apie radiaciją, dažnai minimi grybai, kaip labiausiai ją kaupiančios gamtos gėrybės. Pasak specialistės, grybai – tarsi kempinė, kaupianti iš aplinkos įvairias medžiagas. Tačiau baimintis juos valgyti nereikėtų. „Radiacinės saugos centras kasmet ištiria apie 400 įvairių rūšių grybų mėginių iš daugiau kaip 20 šalies miškų. Per ilgametę tyrimų praktiką atvejo, kad Lietuvos miškuose augantys valgomųjų rūšių grybai viršytų leistinas normas (600 bekerelių kilograme (Bq/kg)) nebuvo nustatyta. Tiesa, skirtinguose grybuose nustatoma skirtinga tarša. Labiausiai užteršti grybai – raukšlėtieji gudukai, kitaip vadinami kalpokais. Lietuvių pamėgtų baravykų tarša – iki 200 Bq/kg. Mažiausiai radioaktyvių medžiagų sukaupia voveraitės – jose ne daugiau 50 Bq/kg. Svarbu paminėti, jog pirmo virimo metu iš grybų pasišalina 80 proc. radioaktyvių medžiagų“, - aiškino pašnekovė.

RSC atstovų susitikimo su gyventojais metu taip pat buvo atlikti žmonių atsineštų daiktų dozimetriniai matavimai. Dalyviai domėjosi, ar laikrodžiai neskleidžia padidėjusios spinduliuotės. Taip pat buvo atlikti jūros kriauklių ir akmenėlių, atsivežtų iš užsienio, matavimai. Atlikus visų daiktų dozimetrinius matavimus, padidėjusio jonizuojančiosios spinduliuotės fono nenustatyta.

Pasak J. Žiliuko, statybines medžiagas žmonės taip pat turėtų naudoti pagal paskirtį, nes ir jos gali skleisti jonizuojančią spinduliuotę. Pavyzdžiui, jeigu granito blokai skirti kelių statybai ar kitoms viešosioms erdvėms, nereikėtų taupymo sumetimais iš jų dėti namuose grindis. Mat juose gali būti šiek tiek daugiau gamtinės kilmės radioaktyvių medžiagų, kurios kaupsis uždaroje patalpoje.

Tobulėjančių technologijų pavojai

„Medicininė apšvita sudaro apie 20 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, todėl kai kuriose šalyse medicininė apšvita jau sudaro pusę visos žmogaus gaunamos apšvitos. Kuo didesnę apšvitą patiria žmogus, tuo didesnė rizika jo sveikatai – daugėja vėžinių susirgimų ar genetinių pakitimų atvejų. Didžiausia apšvita patiriama taikant kompiuterinės tomografijos tyrimą, kuomet gaunami trimačiai vaizdai. Todėl vienas iš pagrindinių radiacinės saugos principų yra pagrįstumas – taikant jonizuojančią spinduliuotę gaunama nauda turi būti didesnė už patiriamą žalą: procedūra leidžia diagnozuoti ligas, sužeidimus taip gelbstint žmogaus gyvybę ir sveikatą“, - teigė K. Savickaja.