Paaugliai išrado prezervatyvus, kurie keičia spalvą, jei partneris serga lytine infekcija

13-metis Muazas Nawazas, 14-metis Daanyaalas Ali ir 14-metis Chiragas Shahas – Izaoko Niutono akademijos rytinėje Londono dalyje (Jungtinė Karalystė) moksleiviai. Vaikinukams mintis sukurti spalvas keičiantį diagnostinį prezervatyvą į galvą šovė supratus tikrąjį lytinių ligų paplitimo mastą Jungtinėje Karalystėje.

„Sužinoję apie tai, panorome sukurti sargį, kuris ne tik galėtų apsaugoti tūkstančių žmonių sveikatą, bet ir jų gyvybę“, – sakė Ch. Shahas.

Teoriškai prezervatyvas infekciją gali aptikti ir prezervatyvą naudojančio asmens, ir jo partnerės (-io) organizme. „Daugelis drovisi lankytis venerinių ligų dispanseriuose, nes būgštauja dėl privatumo“, – samprotauja D. Ali. Tiesa, jei „išmanusis“ prezervatyvas pakeis spalvą, apsilankyti tokio pobūdžio įstaigoje vis tiek teks.

Susidūrę su lytine infekcija, prezervatyvo sudėtyje esantys antikūniai identifikuoja lytinę ligą platinantį virusą ar bakteriją, todėl prezervatyvas pakeičia spalvą. Atspalvio intensyvumas priklauso nuo lytinės infekcijos tipo, nes sureagavimo laikotarpis nėra vienodas.

Tad jei prezervatyvas sueities metu pažaliuoja – kažkuris iš partnerių serga chlamidioze, jei pageltonuoja – herpesu, jei įgauna purpurinę spalvą – papilomos viruso nešiotojas, jei žydrą – serga sifiliu.

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kasdien venerinėmis ligomis užsikrečia apie 1 mln. žmonių. JK Sveikatos tarnyba informuoja, kad labiausiai paplitusi lytinė infekcija Jungtinėje Karalystėje yra chlamidiozė – ji lengvai plinta seksualinio kontakto metu.

Paauglių idėja buvo pripažinta geriausia „TeenTech Awards“ konkurso Ateities sveikatos kategorijoje. Konkurso tikslas – skatinti moksleivius domėtis mokslu, inžinerija, technologijomis ir imtis mokslinių tyrimų. Berniukai laimėjo 1 tūkst. svarų premiją ir su kitais konkurso laureatais buvo pakviesti į Bakingamo rūmus susitikti su konkursą globojančiu Jorko grafystės hercogu princu Endriumi.

Spalvą keičiantys prezervatyvai kol kas – tik koncepcija, tačiau ji jau atkreipė kontracepcijos gamintojų dėmesį – jie įsitikinę, kad išradimas gali tapti kasdiene tikrovės dalimi.

„Su šiuolaikinėmis molekulinėmis technologijomis tai – tikrai įmanoma, – sakė profesorius emeritas dr. Wardas Catesas. – Tiesa, manau, kad tokia kontracepcija būtų gana brangi. O jei prezervatyvas galėtų diagnozuoti keletą susirgimų, jo pagaminimo kaštai, ko gero, dar labiau išaugtų. Bet aš pasisakau už visas priemones, skatinančias naudoti prezervatyvus. Nors sunku įsivaizduoti, kaip besimylinti pora staiga nutrauktų sueitį, pastebėjusi, jog prezervatyvas pakeitė spalvą, vis dėlto manau, kad tokia kontraceptinė priemonė būtų populiari ir padėtų kovoti su venerinių ligų plitimu.“