Jaunimo išradingumui ribų nėra – svaiginasi išmatomis

Tiesa, po apžiūros juos tenka paleisti, mat nei kraujo, nei šlapimo tyrimai nerodo jokių organizme esančių cheminių medžiagų, nors jaunuoliai akivaizdžiai būna apsvaigę. Toksikologai išgirdę apie tokią naujovę pirmiausia nusijuokia – esą jei tai būtų vienintelis jaunuolių svaiginimosi būdas, jiems darbo tikrai būtų mažiau. Tiesa, čia pat jie perspėja, jog net ir išmatų dujų galima „padauginti“.

Pričiupti pirmieji „gurmanai“

A.Adomaitytė pripažįsta – kelis kartus jai jau teko matyti jaunuolius, kurie greičiausiai svaiginosi ne kuo nors kitu, o būtent išmatų dujomis. Mat visi atlikti tyrimai nedavė jokių rezultatų, o paaugliai sunkiai orientavosi aplinkoje.

„Kai policija atveža apsvaigusį jaunuolį, yra daromas šlapimo testas, kraujo tyrimas. Jei jis svaiginosi išmatų dujomis, jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų mes nerandame. Nors apsvaigimas akivaizdus, atlikus psichologinį įvertinimą.

Daugiau nieko padaryti negalime, nes Lietuvoje nėra laboratorijų, kurios tirtų iškvėptą orą. Todėl tiesiog užrašome, kad fiksuojame bendrą apsvaigimą. Negalime nustatyti nei kiek laiko, nei kokį kiekį jaunuolis vartojo. Neįmanoma atlikti ir jokios detoksikacijos“, – pasakojo A.Adomaitytė.

Tiesa, centro vadovė pastebi, jog toks svaiginimasis tikrai nėra masinis. Be to, dažniausiai tokie ir panašūs svaiginimosi būdai yra būdingi jauniems. „Tokie atvejai pavieniai – jaunimas eksperimentuoja. Laimei, kol kas tokių atvejų užfiksuota labai mažai. Tačiau paaugliams apsvaigimas yra labai įdomus ir jie sugalvoja vis naujų būdų tam.

Jaunimas neturi noro save saugoti, jie nori tos būsenos. Jei nėra kitų priemonių, tai griebiasi net ir svaiginimosi išmatų dujomis, nepaisant net to, kad tai gali būti šlykštu“, – pasakojo A.Adomaitytė.

Didesnis kiekis gali pakenkti

Toksikologai kol kas tikina negavę jokių signalų, jog svaiginimasis išmatų dujomis būdas būtų populiarus. Tik girdėję apie šiuos atvejus iš žiniasklaidos.

„Trumpai situaciją aptarėme su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, bet jie kol kas irgi nėra gavę jokių pranešimų apie tokį nuodijimosi būdą. Pajuokavome, kad jeigu paaugliai svaiginsis tik tokiu būdu, tai dar nieko baisaus. Daug daugiau tenka išgirsti apie svaiginimąsi aerozoliniais purškiklais, tirpikliais, kitomis cheminėmis medžiagomis“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, toksikologė Laima Gruzdytė.

Visgi toksikologė tikino tikrai nepatarianti bandyti svaigintis išmatų dujomis. Mat išmatų rūgimo metu susidaro nuodingos medžiagos: „Šio svaiginimosi būdo poveikis panašus į kanalizacinių dujų toksinį poveikį. Skirtumas tik tas, kad kanalizacijose tokių dujų koncentracija yra žymiai didesnė. Svaiginantis išmatų dujomis gaunama nedidelė koncentracija toksiškų medžiagų, todėl ir poveikis bus nežymus. Juolab, kad dėl savaime suprantamų priežasčių tai nėra labai paplitęs ar patrauklus būdas“, – pasakojo L.Gruzdytė.

Tiesa, jei išmatomis svaiginamasi kelis ar keliolika kartų per dieną, žala sveikatai gali būti ilgalaikė, juolab kai kalbame apie jaunus žmones. Išmatų rauge susidaro tos pačios kenksmingos medžiagos kaip ir kanalizacijose – metanas, vandenilio sulfidas, kiti toksinai. Smegenyse jos „užima“ deguonies vietą ir sukelia deguonies stygių.

Ar įmanoma tokių dujų perdozuoti? Viskas priklauso nuo kiekio ir koncentracijos. Apsinuodijimas kanalizacinėmis dujomis yra gerai žinomas toksikologams. Tai tikrai grėsmingas apsinuodijimas, todėl lipant į kanalizacijos vamzdį būtina užsidėti dujokaukę.

„Kitaip žmogus gali per akimirksnį prarasti sąmonę. Jei iš tos aplinkos negalės išeiti ilgesnį laiką, galvos smegenų pažeidimai gali būti negrįžtami ir baigtis mirtimi. Arba net jei žmogus liks gyvas, jis gali tapti neįgalus. Visa esmė – dujų kiekis. Jei kalbame apie stiklainį, poveikis bus menkas, o jei statinė – jau visai kita kalba. Laimei, kol kas jokių signalų nei iš šeimos gydytojų, gydymo įstaigų ar kitų institucijų neturime“, – tikino toksikologė.

Jei reikės – tikrins mokyklas

Apie tokius paauglių svaiginimosi būdus girdėti neteko ir Kauno miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkui Dariui Razmislevičiui. Tačiau politikas tikina, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas bei kiti svaiginimosi būdai Kauno jaunimui tikrai nėra svetimi.

„Be abejo, pastebiu rūkančius jaunus žmones, išgėrusius. Blogiausia tai, kad rūko netgi vaikai. Tiek žalingų įpročių, tiek svaiginimosi mastais Kaunas, ko gero, neišsiskiria iš kitų Lietuvos miestų.

Manau, geriausi būdai paskatinti jaunus žmonės atsisakyti žalingų įpročių, svaiginimosi – užimtumo didinimas ir švietimas. To tikrai imsimės. Svarstysime ir kitus būdus – galbūt patikrinimus mokyklose, jų teritorijose. Dabar dar sunku pasakyti, kokie bus konkretūs sprendimai. Šiuo metu dar tik įsivažiuojame į darbus.

Psichotropinių, narkotinių medžiagų vartojimo stebėseną atlieka Visuomenės sveikatos biurai. Artimiausiu metu ketiname su jais susitikti ir susipažinti su turima informacija“, – sakė S.Razmislevičius.