Bendra protingų žmonių savybė: į lovą – tik po vidurnakčio

Kadaise žmonėms tiesiog biologiškai nebuvo prasmės nemiegoti sutemus. Kai galimybių apsišviesti aplinką buvo labai nedaug – iš esmės, tik laužo ugnis – žmonės keldavosi prieš pat saulėtekį ir guldavosi miegoti iškart po saulėlydžio. Vienas-kitas galbūt ir pasilikdavo pabendrauti prie laužo, bet labai tikėtina, kad dauguma žmonių sumigdavo vos sutemus, kad vos prašvitus jie jau būtų išsimiegoję ir pailsėję.

Tačiau, pasirodo, protingesni žmonės pradėjo nebepaisyti šių pirmykščių žmonių instinktų ir eina miegoti vėliau nei įprastinio intelekto žmonės. Ir toks evoliucijos eigoje išsivystęs įprotis, panašu, išliko iki šių laikų.

Londono ekonomikos mokyklos psichologo Satoshi Kanazawa tyrimas parodė, kad intelektas stipriai koreliuoja su pelėdos gyvenimo būdu. S. Kanazawa parodė, kad žmonės, kurių IQ viršija 125, darbo dienomis eina miegoti vidutiniškai apie 12:30 ir prabunda apie 8:00, o savaitgaliais gulasi 1:45 ir prabunda 11:00.

Palyginimui, normalaus intelekto žmonių miegas darbo dienomis vidutiniškai būna nuo 12:00 iki 7 valandų, o savaitgaliais – nuo 1:15 iki 10:15. Žmonės, kurių intelektas nesiekia vidutinio, darbo dienomis miega nuo 11:45 iki 7:20, o savaitgaliais – nuo 12:35 iki 10:00. Skirtumas yra statistiškai reikšmingas.

Tiesa, šio tyrimo rezultatai jokiu būdu nereiškia, kad jeigu pradėsite gulti ir keltis vėliau, staiga tapsite protingesniu. Arba kad vėlai gulatės ir vėlai keliatės dėl to, kad esate protingesnis už kitus. S. Kanazawa nustatė tik koreliaciją, bet ne priežasties ir pasekmės ryšį.

Miego skirtumų priežasčių galbūt reikėtų ieškoti kitose susijusiose priežastyse. Pavyzdžiui, kitais tyrimais nustatyta, kad aukštesnio intelekto moterys yra linkusios gimdyti vėlesniame amžiuje. O tai reiškia, kad jaunystėje jos gali sau leisti gultis ir keltis vėliau. Kitas galimas miegą lemiantis veiksnys – toks darbų pasiskirstymas, kuris intelektualesniems žmonėms leidžia keltis vėliau.