Mokslininkai įrodė: netvarkingą aplinką mėgsta ypatingi žmonės

Patys bandydami įvesti tvarką dažnai sukuria netvarką. Prisiperkame, pavyzdžiui, naujų drabužių, tada prie jų deriname batus, mūsų spinta išsipučia, o kai išnešame šiukšles, jos keliauja į sąvartyną ir prisideda prie visuotinės taršos.

Mokslininkas Adamas Frankas šiuose veiksmuose įžvelgia fizikos dėsnį: „Skaudi tiesa yra ta, kad pasaulis pasiryžęs kovoti prieš mūsų ilgalaikes pastangas susitvarkyti savo gyvenimo chaosą. O taip yra dėl to, kad visata mėgsta chaosą.“

Ir tikrai – kad ir kaip uoliai stengiamės palaikyti švarą ir tvarką, galų gale vėl grįš netvarka. Todėl portalas „Elite Daily“ siūlo dažniau tarti „taip“ netvarkai ir pabandyti priimti chaotišką visatos prigimtį.

Neleidžia valdyti normoms

Netvarkingi žmonės dažnai vadinami nejautriais ir netgi nesubalansuotais žmonėmis, bet tai yra netiesa. Jie tiesiog neleidžia, kad jų gyvenimus valdytų kieno nors nustatytos normos ir taisyklės.

Prisimenate legendinės JAV roko grupės „The Doors“ lyderio Jimo Morrisono žodžius: „Man patinka maištas, netvarka, chaosas… Man atrodo, kad tai kelias į laisvę“?

Žinoma, tai nereiškia, jog turime pasinerti į visišką sumaištį. Organizuotumas gali būti net patogus, bet tuo pat metu jis pervertinamas ir tie, kurie gyvena chaose, dažnai yra nepelnytai smerkiami. Netvarkingi žmonės nėra tingūs, jie tiesiog turi puikią vaizduotę ir yra drąsūs.

Genijai nebuvo tvarkingi

Paprastai manoma, kad produktyvumui reikia tvarkos, bet ir tai nebūtinai tiesa. Ericas Abrahamsonas ir Davidas H. Freedmanas, knygos „Tobula netvarka: paslėpta netvarkos nauda“ autoriai, teigia: „Netvarka nebūtinai yra tvarkos nebuvimas. Ant sujaukto stalo svarbesni ir reikalingesni daiktai dažnai būna chaoso viršuje, o mažiau reikalingi – saugiai užkasti apačioje, ir tai yra logiška.“

Kitais žodžiais tariant, netvarkingas stalas, nelygu, koks žmogus, išties gali padidinti darbo efektyvumą. Tai patvirtina Minesotos universiteto (JAV) Carlsono vadybos mokyklos mokslų daktarės Kathleen Vohs atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad chaotiška aplinka gali padidinti kūrybingumą.

Vieno per tyrimą atlikto eksperimento metu K. Vohs suskirstė 48 žmonių grupę į dvi dalis ir paprašė jų rasti naują būdą panaudoti stalo teniso kamuoliuką. Viena grupė dirbo tvarkingame kambaryje, o kita sujauktame. Abi grupės sugalvojo vienodą skaičių kamuoliuko panaudojimo būdų. Tačiau nepriklausomi teisėjai nustatė, kad netvarkingame kambaryje dirbusios grupės pasiūlyti sprendimai buvo įdomesni ir naujoviškesni. K. Vohs taip aprašė eksperimentą: „Buvimas netvarkingoje aplinkoje lėmė tai, ko trokšta visi, – kūrybingumą.“

Netvarkingas kambarys padeda išsilaisvinti nuo įsigalėjusių tradicijų, o tai padeda kurti naujas įžvalgas. Tvarkinga aplinka, priešingai, skatina laikytis taisyklių ir formalumų. Jokia paslaptis, kad daugybė žymių mąstytojų ir rašytojų dirbo labai netvarkingoje aplinkoje: Albertas Einšteinas, britų matematikas Alanas Turingas, rašytojai Roaldas Dahlas ir JK Rowling.

Svarbiau bendras vaizdas

Mus nuo mažens moko jaustis kaltais, jeigu esame netvarkingi. Apsikuitę ir neprisižiūrėję žmonės dažnai yra žeminami visuomenės. Dėl to paslėpta netvarkingumo nauda lieka nepastebėta. Priimti netvarką reikia drąsos, nes tenka susidurti su kritika, skverbtis per visuomenės nustatytas normas.

Žmonės, gyvenantys netvarkoje, iš prigimties yra spontaniškesni. Jiems svarbesnis bendras vaizdas, o ne smulkūs kasdieniai rūpesčiai. Jie plaukia pasroviui, užuot plaukę prieš srovę. Paprastai sakant, netvarkingi žmonės mėgsta nuotykius ir sugeba lengvai prisitaikyti. Jie yra pradininkai, labiau rūpinasi, kaip jiems skirtą ribotą laiką panaudoti prasmingai, o ne gaišti jį tokiai veiklai kaip valymas.

Chaotiškame gyvenime slypi paprastumas ir grožis, kaip tik dėl to chaotiškai gyvenantys žmonės dažniausiai yra apsišvietę ir novatoriški.