Pagrindinės asmeninės higienos klaidos: šiek tiek daugiau išmanymo duotų stulbinamą efektą

Šiame straipsnyje – 9 veiksmai, kuriuos dauguma mūsų atlieka klaidingai.

1. Dezodoranto purškimasis

Klaida – jo naudojimas ryte.

Nors dauguma žmonių tepasi ar purškiasi dezodorantą po rytinio dušo, tačiau kai kurie ekspertai siūlo tai daryti prieš miegą.

Taip yra todėl, kad antipersperantai veikia užkimšdami prakaito latakus ir nepraleisdami drėgmės.

Jei dezodorantą purškiatės prieš eidami miegoti, jis turi laiko įsigerti ir užkimšti prakaito latakus.

Tačiau jei tai darote ryte, tikriausiai jau prakaituojate, todėl dezodorantas negali tinkamai atlikti savo darbo.

„Oda naktį yra sausa, todėl gali įsigerti didesnė priemonės dalis,“- sakė Davidas Bankas, dermatologas iš Niujorko.

2. Šukavimasis

Klaida – persistengimas šukuojantis.

Sklando legendos, kad plaukai spindės, jei juos šukuositės 100 kartų per dieną.

Tačiau ekspertai teigia, jog per daug šukuotis negalima – tai galima net pakenkti plaukams.

Plaukai gali imti lūžinėti, o jų galiukai – skilinėti. Dėl to gali imti slinkti plaukai.

Geriausia nustoti šukuotis tada, kai plaukai nebesusivėlę, o jūs suformavote norimą šukuoseną.

„Pradėkite šukuotis nuo apačios, nes būtent ten pradeda formuotis kaltūnai, – patarė Flo Bellas, grožio salono savininkė iš Londono. – Po truputį šukuokite vis aukščiau, o tada plaukų šepečiu perbraukite visus plaukus nuo viršaus iki apačios.

Naudokite plaukų šepetį, o ne šukas – jos ne taip gerai šukuoja, be to, dėl jų gali skilinėti plaukai.“

3. Kremo nuo saulės tepimasis

Klaida – rankų nusiplovimas.

Kai žmonės išsitepa kremu nuo saulės, jie paprastai pirmiausiai nusiplauna rankas.

Dermatologai perspėja, kad tai – didžiulė klaida, nes rankos lieka neapsaugotos nuo žalingų UV spindulių. Laikui bėgant, dėl to pagreitėja rankų senėjimas.

Kremo nuo saulės ant rankų rekomenduojama teptis tiek pat, kiek ir drėkinančio kremo.

Produkto perteklių geriau įtrinti į save, o ne nuplauti.

4. Prausimasis duše

Klaida – prausimasis duše kasdien.

Dermatologai perspėja, kad prausimasis duše kasdien gali išsausinti odą – įnirtingas trynimasis kempine atima natūralius odos riebalus ir lipidus.

„Žmonės nesupranta, kad oda gerai nusivalyti gali ir pati,“- teigė dermatoogijos profesorė Casey Carlos iš Kalifornijos.

Jis taip pat siūlo praustis drungnu vandeniu, o duše praleisti kuo mažiau laiko.

Ekspertai rekomenduoja kūną nusausinti švelniu rankšluosčiu ir pasitepti drėkinančiu kremu.

5. Dantų valymasis siūlu

Klaida – dantų valymasis siūlu prieš valantis šepetėliu.

Dauguma žmonių mano, kad dantų valymasis siūlu iškrapšto maisto likučius, todėl paskui lengviau valytis dantų šepetėliu.

Kai kurie dantistai mano, kad siūlu geriau valytis jau panaudojus dantų pastą.

Siūlas gali pasiekti dantų apnašas, kurių neįmanoma išvalyti šepetėliu.

„Dantų siūlu galima nuvalyti užsilikusias mikroskopines daleles,“- teigė Jennifer Jablow, dantistė iš Manheteno.

6. Rankų nusausinimas

Klaida – elektrinių prietaisų rankų sausinimui naudojimas.

Nors prietaisai yra ekologiškesni už popierinius rankšluosčius, dauguma jų neatitinka sanitarinių reikalavimų.

„Applied Microbiology“ moksliniame žurnale paskelbtas tyrimas teigė, jog įprastiniai prietaisai rankų nusausinimui gali 45 proc. padidinti bakterijų kiekį ant odos paviršiaus.

Taip yra todėl, kad bakterijos ant drėgnų rankų pakliūva daug lengviau.

Mokslininkas Cunrui'as Huangas apžvelgė 12 tyrimų ir nusprendė, kad popieriniai rankšluosčiai yra daug geresni.

Pasak vieno tyrimo, jie per 10 sekundžių nusausina 96 proc. rankų paviršiaus, o per 15 – 99 proc.

Tas pats rezultatas elektriniu džiovintuvu pasiekiamas per 45 sekundes, tačiau dauguma žmonių juo naudojasi daug trumpiau, nei reikėtų.

Vienas tyrimas nustatė, kad vyrai džiovinasi rankas 17 sekundžių, o moterys – vos 13.

Pats rankos trynimas popieriniu rankšluosčiu gali pašalinti mikrobus, o elektrinis džiovintuvas juos tik nupučia ant kūno. Ši problema dar opesnė viešuosiuose tualetuose, kurių ore daug bakterijų.

Tai taip pat gali padėti plisti tokioms bakterijoms, kaip salmonelės ir e.coli.

7. Dantų pastos išspaudimas

Klaida – bandymas išspausti dantų pastos likučius ranka.

Dauguma dantų pastos likučius bando išspausti naudodami jėgą – tačiau tai daug patogiau daryti naudojant plaukų segtuką.

Su juo galima gauti daugiau dantų pastos, nei spaudžiant ranka – segtuku taip pat galite nugramdyti vidinę dantų pastos tūbelės sienelę.

8. Dantų valymasis

Klaida – valymasis po pusryčių.

Valykitės dantis prieš pusryčius, o ne po jų.

„Palaukite bent pusvalandį, nes maiste esančios rūgštys ir cukrus susilpnina dantis saugantį emalį, ž patarė Philas Stemmeris, burnos higienos ekspertas iš Londono. – Jei valotės dantis netrukus po valgio, jūs nuvalote ir emalį, kuris dar nespėjęs sukietėti.

Dantis valytis geriausia prieš valgį, o po jo galima naudoti burnos skalavimo skystį, kurio sudėtyje nėra alkoholio.“

Jei suvalgėte ką nors rūgštaus, nevalykite dantų bent 30 minučių.

Tokie vaisiai kaip apelsinai, greipfrutai ir citrinos susilpnina dantų emalį, todėl galite jį pažeisti, jei dantis valotės per anksti.

9. Miegas

Klaida – būtinai 8 valandos miego per parą.

Jimas Horne'as, miegą tyrinėjantis mokslininkas, teigia, kad miegodami 8 valandas per parą galite jaustis dar labiau pavargę.

„Mūsų miego grafikas yra labai lankstus, o nusnūdimas dienos metu gali būti labai naudingas, – teigė jis. – 4 ar 15 minučių trukmės miegas dienos metu gali būti toks pats naudingas, kaip valanda miego naktį.

Be to, klaidinga manyti, kad prabusti naktį yra blogai. Jei atsibundate 3 nakties ir negalite užmigti, neverta leisti visą laiką kankinantis ir nerimaujant.

Užimkite savo smegenis kokia nors kita veikla, pavyzdžiui, galite dėlioti dėlionę arba skaityti knygą iki tol, kol vėl pasijusite pavargę.“

Parengė Dorotėja Noreikaitė