Mėnesį komoje praleidusio vilniečio prisiminimai: jokios šviesos tunelio gale nebuvo

„Komoje buvau nuo Naujųjų metų. Man visa ši istorija nėra niekuo sudėtinga ar baisi, nes aš tiesiog nieko neatsimenu, turbūt tik gydytojai matė, kaip baisu viskas buvo. Paskutinis vaizdas – esu dar namie, pasidarė siaubingai bloga ir mane išsivežė iš namų. Viskas – tada ilga pauzė ir atsibudau, galima sakyti, tik pavasarį“, – pasakojimą pradeda 41-erių metų vyriškis.

Vyriškį ištiko labai pavojinga būklė, tad medikai, gelbėdami jo gyvybę, sukėlė dirbtinę komą. „Nieko nejaučiau, nieko neskaudėjo, tačiau tiek vaizdinių mane tuo metu aplankė, kad galiu ir knygą fantastinę parašyti.

Skraidžiau lėktuvais, buvau tokiuose kraštuose, kokių nėra, ir mačiau gyvybės formas, kurios neegzistuoja – tikrai neišsigalvoju, visa tai buvo neapsakomai ryškiai. Mačiau tokius dalykus, kurių anksčiau nebuvau matęs – nei filmuose, nei knygose – tiesiog sąmonė sukūrė naujus vaizdinius.

Norėtųsi viską užrašyti, bet nemoku. Keisčiausia tai, kad iki šiol dar viską labai ryškiai atsimenu“, – stebisi jis. Iki šiol neaišku, ką jaučia žmogus, būdamas komos būsenoje. Nesutariama ir dėl to, ar toks pacientas girdi palatoje esančius žmones, jaučia artimųjų prisilietimus.

„Nežinau, kaip tai pavadinti – sapnu, vaizdiniais ar dar kuo. Žinau tik tai, kad viskas, ką tuo metu mačiau, buvo labai įtikinama, tikėjau tuo, ką mačiau. Juk realiai tuo metu aš nesuvokiau, kad guliu ligoninėje, buvau atsijungęs dar prieš ten nuvykstant, tačiau savo sapnuose, regėjimuose supratau, kur esantis. Su gydytojais ligoninėje buvome surengę teatro pasirodymą vaikams. Tačiau kai gulėjau ligoninėje, nesupratau, kad man koma, nežinojau, kad sapnuoju. Nemačiau nieko, kas vyko greta manęs gulinčio“, – pripažįsta iš mirties gniaužtų ištrūkęs vyras.

Paprašytas papasakoti, ką manęs, Tomas kurį laiką delsia – jis ir pats supranta, kad dauguma vaizdų primena iškreiptas haliucinacijas. „Valdžiau kovinius lėktuvus, skraidėme po pasaulį. Įsiminė ir tai, kad daug vaizdinių kartojosi – tas pats per tą patį. Laiko nuovoką buvau visiškai praradęs. Pabudęs prasmės tame, ką mačiau, neieškojau. Nemanau, kad jos daug ten ir yra. O tai, kad matai šviesą tunelio gale – pavadinčiau tai žmonių fantazija. Man nieko tokio nebuvo.

Pavyzdžiui, turiu draugą, kuris gyvena sodyboje. Tačiau komos metu jį mačiau sodyboje prie visai kito ežero, nors viskas ir buvo labai panašu. Kažkodėl tas draugas vietoje šuns laikė vilką. Sėdim prie ežero, kažką veikiam, o greta – vilkas. Arba dar – prieš visą šį įvykį buvau Maskvoje. Komos būsenoje tas pats traukinys šmėžavo. Nežinau, kodėl būtent ši kelionė įsiminė. Daug visko buvo, ką sunku paaiškinti. Buvau pilyse, kurių anksčiau nemačiau, neaišku su kuo. Žmonės, kurie mane lydėjo sapnuose, daugiausiai man buvo nepažįstami“, – sako jis.

Nors prasmės sapnuose ir neieškojo, tačiau vyras tikino visgi supratęs vieną dalyką. „Pabudęs susiejau, kad kiekvienąkart kai man labai kažką fiziškai skaudėjo, sapnuose kažkas sprogdavo, kažkokie susišaudymai vykdavo“, – įsitikinęs jis.

Tačiau po daugiau nei mėnesio vyriškio klejonės baigėsi. „Mane pažadino vieną dieną, po pietų. Santariškių klinikose gydytojas Gintautas Kėkštas man prabudus pasakė, kiek laiko buvau be sąmonės, tai manęs nenustebino, nes tiesiog dar negalėjau nieko suvokti – klausiausi, bet nesupratau žodžių prasmės. Tad ir tas žodis koma tada neišgąsdino.

Pabudęs negalėjau pajudinti nė piršto – buvau absoliučiai nusilpęs, nė lašo gyvybės. Guli ir kvėpuoji, nesuvokdamas, kur esi ir ką čia darai. Ligoninėje prabuvau vos ne pusę metų, kol pagaliau atsigavau, tačiau šiandien jau jaučiuosi gerai“, – reziumavo vyriškis, džiaugdamasis, kad pavyko išgyventi.

Patyrus komą, pasekmės gali būti įvairios – jei koma įvyko dėl smegenų audinio struktūros pakitimų, pvz. galvos smegenų trauma ar insultas, tai ligonis gali būti suparalyžuotas, sutrikęs jo kalbos suvokimas ar gebėjimas kalbėti. Taip pat šią būseną neretai lydi ir pažeista atmintis. Tomas viso to sėkmingai išvengė.

Ligos požymiai kartais primena infarktą

Ūminis pankreatitas – liga, pasižyminti sunkiai prognozuojama klinikine eiga ir dideliu mirštamumu. Pagrindinė jo priežastis – alkoholis arba tulžies akmenų ar kitos kilmės bendrojo tulžies latako užsikimšimas.

Šis uždegimas veikia ne tik pačią kasą, bet ir gretimus audinius, kitų organų sistemas. Jis gali pasireikšti tiek menku diskomfortu pakrūtinyje, tiek žaibiniu dauginio organų nepakankamumo sindromu (DONS).

Santariškių klinikų I Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Gintautas Kėkštas patvirtino, kad būtent šis uždegimas ir pakirto Tomą. „Pacientui buvo sunkus nekrozinis pankreatitas, kai visiškai nebefunkcionavo jo gyvybiniai organai. Dėl intoksikacijos ir sedacijos pacientui buvo sukelta koma. Daugiau nei mėnesį laiko pacientas visiškai nesuvokė, kas vyksta, tačiau ligoninėje išvis prabuvo beveik penkis mėnesius. Kai jo būklė buvo kritinė, pacientas nereagavo į jokius išorės dirgiklius. Kai kankina didelė intoksikacija, dirgiklius, kiek įmanoma, slopiname“, – sakė G. Kėkštas.

Šio uždegimo gydymas gali varijuoti nuo kelias paras trunkančios kristaloidų infuzijos iki mėnesius besitęsiančios enterinės ir parenterinės mitybos, antibiotikų terapijos, keliolikos chirurginių intervencijų. Nepaisant naujausių intensyviosios terapijos laimėjimų, mirštamumas dėl ūminio pankreatito išlieka didelis, ir kartais medikai mažai kuo gali padėti. Pusė ligonių miršta pirmosios klinikinės fazės metu, tad Tomui šįkart labai pasisekė.

Ūminiam uždegimui būdingas staigus nuolatinio stipraus skausmo atsiradimas viršutinėje pilvo dalyje, duriantis, rėžiantis, maudžiantis, nepakeliamas skausmas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, kartumas burnoje, pakilusi kūno temperatūra.

Neretai tai lydi ir riebaus, rūkyto, aštraus maisto ir gazuotų, alkoholinių gėrimų netoleravimas, dujų susilaikymas, pilvo pūtimas, viduriavimas. Gali atsirasti gelta, o sunkiais atvejais gali ištikti šokas, sąmonės sutrikimas su kliedesiais ir haliucinacijom. Kartais požymiai primena miokardo infarktą.