Po peiliu: plastinės operacijos Irane

Daugelis tikriausiai sutiktų, kad persai yra vieni iš natūraliai patraukliausių. Tačiau vis daugiau jų atsiduoda chirurginio peilio malonei. Dažnai galima Teherano gatvėse išvysti moteris su pleistru ant nosies tiltelio. „Tai tiesiog visi daro,” sako moteris, atlikusi šią operaciją, kai jai buvo 19 metų.

Sėdėdamas savo ryškiai spalvingame kabinete, Ali Asghar Shirazi paaiškina kad didžioji dalis moterų – ir vis daugiau vyrų – labiausiai nerimauja dėl savo nosies dydžio. „Iraniečių nosys įprastai būna didesnės, nei europiečių,” sako Shirazi. „Jie nenori vakarietiškų nosių; jie nori mažesnių.”

Toks reiškinys šalyje, daug konservatyvesnėje, nei tokie plastinės chirurgijos bastionai, kaip, tarkime, Amerika, Brazilija ar P. Korėja, stebina. Bet yra gera priežastis, kodėl iraniečiai turi tokį stiprų polinkį keisti nosį. „Ponioms, kurios turi užsidengti viską, išskyrus veidą, tai vienintelis dalykas, kurį jos gali rodyti,” sako Shirazi. Krūtų operacija nedaug duos, jei didžiąją dienos dalį praleidžiate susisupę į manteau, lietpaltį primenantį viršutinį rūbą, kurį dėvi beveik visos iranietės.

Kitaip, nei Libane – dar vienoje Vidurinių Rytų šalyje, kur gyventojai irgi nevengia tokiu būdu patobulinti išvaizdą, – bankai dar nepradėjo siūlyti specialių plastinių operacijų paskolų. Tačiau Teherane yra viena iš pirmaujančių šios srities tyrimų asociacija. Nepaisant to, kad TV kanalas pernai uždraudė chirurgiškai padailintus aktorius, Irano valdytojai chirurgijoje nieko blogo nemato. Tikriausiai todėl, kad šventieji islamo tekstai apie tai niekur neužsimena.

Jei susitarimas dėl atominių ginklų su Amerika iraniečius praturtins, operacijos gali panorėti daugiau žmonių. Standartinė nosies plastinės chirurgijos operacija kainuoja apie 2500  $, (palyginimui, Amerikoje tektų pakloti dvigubai daugiau), nors šalyje, kur vienam žmogui tenkanti BVP dalis yra kiek daugiau nei 5 000  $, kainos varijuoja nuo 1 000  $ iki 10  000  $. O Iranui atsiveriant, p. Shirazi, kuriam teko operuoti žmones iš Sirijos, Omano ir Jungtinių arabų emyratų, mano, kad gali atvykti daugiau užsieniečių ir kitais tikslais, nei turizmas ar verslas.

www.economist.com