Atsparumo „paskutinio šanso“ antibiotikams genas jau paplito po pasaulį

Šis atradimas reiškia, kad gramneigiama bakterija sukelianti įprastas žarnyno, šlapimo takų ir kraujo infekcijas, dabar gali tapti „panrezistentiška“, įgijusi geną, įveikiantį visus dabar naudojamus antibiotikus. Taip kai kurios infekcijos gali tapti nepagydomomis, nebent rinkoje pasirodytų nauja antibiotikų rūšis.

Kolistinas, plačiausiai naudojamas iš polimiksinų Colistin, yra paskutiniosios vilties vaistas nuo tokių infekcijų kaip E. coli ir Klebsiella, atsparių visiems kitiems antibiotikams.

Lapkritį Yi-Yun Liu su kolegomis iš Pietų Kinijos Žemės ūkio universiteto Guangzhou atrado atsparumo kolistinui geną užkrėstuose galvijuose, mėsoje ir žmonėse. mcr-1 genas lengvai perduodamas tarp bakterijų ir tyrėjai prognozavo, kad jis greitai paplis po visą pasaulį.

Cirkuliacijoje

Jie nežinojo, kad genas jau paplitęs. o jų pranešimo, Frank Aarestrup iš Danijos technikos universiteto Lyngbyje, tuoj pat ėmėsi ieškoti šios sekos daniškoje bakterijų DNR duomenų bazėje, kurioje saugomos bakterijų DNR sekos, išskirtos iš žmonių, gyvūnų ir maisto pavyzdžių. Jis aptiko šį geną mėginyje, paimtame iš vieno kraujo užkrėtimu sirgusio žmogaus anksčiau šiai metais, ir penkiuose paukštienos, importuotos iš Vokietijos 2012 -2014 metais, bakteriniuose mėginiuose.

Paukštiena galėjo būti auginama už Vokietijos ribų, sako Aarestrupas – kilmės šalies jis nežino. Tačiau tai, kad visose bakterijose aptikti genai, koduojantys atsparumą daugeliui kitų antibiotikų, tarp kurių penicilinas ir cefalosporinai, skamba grėsmingai.

Danijoje ir Kinijoje rasti genai yra tie patys, sako Aarestrupas, spėdamas, kad mcr-1 atkeliavo, o ne atsirado nepriklausomai kiekvienoje vietoje. Manoma, kad iš pradžių jis atsirado fermų gyvuliuose, šeriamuose kolistinu augimo, skatinant augimą.

Gyvuliška kilmė

Šiaurės Amerikoje genas kol kas nerastas, sako Lance Price iš George Washington universiteto Vašingtone, bet Ligų kontrolės ir prevencijos centrų tyrėjai Atlantoje, Georgia, dabar tikrina genų duomenų bazes. Viena iš jo nebuvimo priežasčių gali būti tai, kad Šiaurės Amerikoje galvijų augintojai santykinai retai naudoja kolistiną – nors tai nesulaikys geno migracijos tarp bakterijų.

„Nežinome, kurioje pasaulio vietoje šis genas atsirado,“ įspėja Aarestrupas. J komanda dabar stengiasi tai išsiaiškinti, rinkdama informaciją ir skirtingus štamus per egzistuojančius globalius ir Europos Sąjungos tyrimų projektus, renkančius ligų sukėlėjų genų sekas.

Kiniška kilmė atrodo labiausiai tikėtina, nes čia augimo skatinimui gyvuliai dažnai šeriami antibiotikais. Didžioji dalis iš 12 000 tonų kasmet pasaulyje gyvuliams sušeriamo kolistino sunaudojama Kinijoje, sako Liu ir kolegos, kas skatina mcr-1 evoliuciją. Europoje antibiotikų naudojimas gyvulių augimo skatinimui uždraustas būtent dėl to, kad jie padeda rastis antibiotikams atsparioms bakterijoms. Ironiška, kad Danija uždraudė juos viena iš pirmųjų.

Pasaulinis nerimas

Tačiau vaistai vis dar plačiai naudojami, sausakimšose fermose neretai kylančias galvijų infekcijas, tokias, kaip diarėja. 2012 m. Pasaulinė Sveikatos Organizacija įvardino kolistiną kritiškai svarbiu žmonių sveikatai, turėdami galvoje, kad jo naudojimas gyvuliams turėtų būti ribojamas, siekiant išvengti atsparumo plitimo. Tačiau 2013 metais Europos Vaistų agentūra pranešė, kad polimiksinai yra penktas pagal naudojimą antibiotikas Europos galvijams.

Indijoje kolistinas naudojamas ir žmonėms, ir gyvuliams, sako Abdul Ghafur iš Apollo ligoninės Chennai. Ši šalis yra kita atsparumo antibiotikams kalvė dėl silpnos vaistų kontrolės. „Esu gydęs kolistinui atsparias infekcijas,“ sako Ghafuras, ir tyrėjai Indijoje planuoja ištirti bakterijų pavyzdžiu, ar juose yra šis genas.

„Jeigu mcr-1 yra Indijoje, tada tai bus katastrofa,“ sako Ghafuras, besibaiminantis, kad jis išplis taip pat greitai, kaip išplito atsparumo kitam paskutinės vilties antibiotikui, karbapanemui genas.

New Scientist