Kaip apgauna termometras: esant -12°C, galite nušalti taip, tarsi būtų -20°C

Jei oras labai atšąla, jei pučia stiprus vėjas, geriau pasilikti patalpose. Jeigu vis dėlto turite išvažiuoti ar išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai tinkamai bei šiltai apsirenkite. Esant dideliems šalčiams pirmiausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Nuo šalčio dažnai nukenčia kojų arba rankų pirštai, pėdos.

Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Dėl vėjo sušalti ir nušalti galima daug greičiau. Pavyzdžiui, lauko temperatūrai eant -12°C, o vėjui pučiant 20m/s greičiu, jaučiama temperatūra bus -20°C.

Departamentas norėtų paraginti gyventojus patiems pasirūpinti savo sveikata ir saugumu.  Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnį poveikį jai daro vėjas. Jei spaudžia 30°C šaltukas, o vėjas siekia 3 m/s, jutiminė temperatūra gali būti net apie 39°C. 

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, avalynė ir drabužiai turėtų būti laisvoki. Senas, geras patarimas: jei nėra tinkamesnių priemonių, kojas galima apsivynioti laikraščiu ir apmauti polietileniniais maišeliais, tik po to apsiauti batus, taip jie gerai sulaikys šilumą. Ruošiantis eiti į šaltį, derėtų vengti alkoholio (alkoholis pagreitina organizmo atšalimą). Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujo apytaką, greičiau nušąla galūnės.

Nušalti galūnes ar atviras kūno vietas per šalčius įmanoma per 10-30 min. Veidą ir rankas maždaug 10-20 minučių prieš einant į lauką reikia pasitepti riebiu kremu. Pajutus, kad veidas šąla - daryti grimasas, tai yra mankštinti veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, šokinėti.

Šaltu oru būtina sočiau valgyti. Ypač merginoms derėtų žinoti, kad žiema – netinkamas metas dietoms.

Akyliau reiktų prižiūrėti ir lauke laiką leidžiančius vaikus, mat jie užsižaidę dažnai pavėluotai pajunta, kad stiprokai nušalo. Taip pat šaltis pavojingas pagyvenusiems žmonėms (dėl amžiui būdingų medžiagų apykaitos, kraujotakos ypatumų).

Susižeidę ir greitai nesulaukę pagalbos, jie sušala greičiau už jaunesnius žmones. Beje, greičiau nušąla ir sergantieji širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę ar pavargę žmonės, neblaivūs. Šiems žmonėms patariama per šalčius sulėtinti tempą.

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai taip pat pataria, ką daryti jeigu sušalote. Pirmiausia jei nušalo tik rankos ir kojos, jas reikia įmerkti į kambario temperatūros vandenį ir pamažu pilti šiltesnio vandens - iš karto merkti į karštą vandenį negalima. Jei atšalo visas kūnas, nukentėjusįjį galima guldyti į kambario temperatūros vonią ir pamažu leisti šiltesnio vandens (vandens temperatūra nuo +20°C iki +37°C keliama per 10-30 min).

Jeigu vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė keičiama kas 2-3 min). Po vonios (sušildžius) pažeistą kūno dalį reikia nusausinti (nušluostyti), steriliai aprišti ir šiltai užkloti. Jos negalima tepti riebalais ir tepalais. Nepatartina trintis sniegu, kadangi sniego kristalai gali subraižyti ir užkrėsti odą. Kai nušalimas nedidelis ir nušalę nedideli kūno ploteliai (nosis, ausys), šildyti galima rankomis.

Nerekomenduojama trinti ir masažuoti, kai kūno dalys smarkiai nušalusios, nes galima sužeisti kraujagysles, dėl to padidėja jų trombozės ir gilesnių audinių pažeidimo pavojus. Sušalusiajam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Kofeinas ypač gerai praplečia kraujagysles, todėl organizmas greičiau sušyla. Sušalusiajam būtina persirengti šiltais ir sausais drabužiais, šiltai apsikloti. Jei šildant atsiranda pūslių, toliau nešildykite, skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Specialistai primena, kad draudžiama deginti buitines ir pramonines atliekas: atliekas iš plastmasės ar gumos, panaudotus tepalus, kitas naftos produktais užterštas medžiagas, baldų ir kitas medienos atliekas, prisotintas cheminėmis medžiagomis.

Oro taršai jautriausi vaikai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės esant padidėjus oro taršai turėtų pasilikti namuose. Taip pat rekomenduojama saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos kauke. Prieš vėdindami patalpas, langus ir orlaides uždenkite drėgnu audeklu. Verčiau atsisakykite sportinių užsiėmimų lauke, bėgiojimų ar vaikščiojimų su mažamečiais vaikais. Į darbą ir iš jo patartina vykti ne asmeniniu, o viešuoju transportu. O pajutę sveikatos sutrikimus, kreipkitės į medikus.