Klaipėdoje atlikta protu sunkiai suvokiama operacija – skrandis pašalintas per makštį

Kolegų iš Klaipėdos pasiekimais džiaugėsi ir Nacionalinio vėžio instituto gydytojas proktologas, profesorius habilituotas mokslų daktaras Narimantas Evaldas Samalavičius.

„Šį darbą vertinu labai gerai. Labai malonu pasidžiaugti Lietuvos chirurgijos laimėjimais. Laparoskopinės chirurgijos esmė – su mažesne trauma, su mažesniu pjūviu ar išvis be jo pašalinti organus ir tokiu būdu užtikrinti lygiai tokį patį onkologinį radikalumą bei išgyvenamumą, padarant žmogui mažesnę traumą. Tuomet paciento reabilitacija greitesnė, jis greičiau grįžta į įprastas vėžes bei į sekančius gydymo etapus – chemoterapiją, spindulinį gydymą ar jų kombinacijas. Tad žmogui ne tik mažiau skauda, ne tik trumpesnis gulėjimas palatoje, tačiau ir greitesnis grįžimas į normalų gyvenimą“, - aiškino N. Samalavičius.

Specialisto teigimu, Lietuvoje neblogai vystosi storosios žarnos vėžio chirurgija, tačiau skrandžio vėžio chirurgija nėra labai plačiai paplitusi.

„Lygiai taip pat ir pasaulyje – skrandžio vėžio chirurgija daugiau atliekama specializuotuose ir aukšto lygio centruose. Tai susiję su tuo, kad ši chirurgija, laparoskopine prasme, reikalauja daugiau techninės patirties. Be to, pirmoji indikacija atlikti laparoskopines operacijas yra ankstyvos skrandžio vėžio stadijos, kai tuo metu storosios žarnos vėžį galima operuoti bet kurioje stadijoje. Remiantis statistika, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 950 skrandžio vėžio atvejų ir tik apie 140 jų diagnozuojami pirmoje stadijoje. Todėl turime žymiai mažesnes galimybes taikyti tokį gydymą plačiai“, - pripažino pašnekovas.

N. Samalavičius pabrėžė, kad džiugina ir tai, kad neretai džiaugiamės atlikę vieną ar kitą operaciją, vienu ar kitu medicinos pasiekimu, kuris jau yra atliktas kitose šalyse – Vakarų Europoje, Amerikoje.

„Tačiau mes vis vien džiaugiamės, nes tarsi lygiuojamės į šias šalis. Tai yra normalu. Šiuo Klaipėdos kolegų atveju noriu pasidžiaugti, kad tokio tipo operacijos, kai vienas organas pašalinamas per kitą, yra ypatingai retos.

Mes tiksliai nežinome, kuria linkme juda laparoskopinė chirurgija – kas prigis, o kas ne. Darydami tokias išskirtines intervencijas mes papildome ir pasaulinę patirtį. Pamažu, atsirandant patirčiai, sužinome, kokią chirugijos ar technologijos rūšį ir kur mums geriausia yra taikyti. Tada ji tampa auksiniu standartu.

 Tai yra labai džiugi naujiena. Tai yra aukšto lygio ir prasminga operacija pačiam pacientui. Reikia tikėtis, kad tokio pobūdžio chirurgija Lietuvoje ir toliau plis ir mes galėsime papildyti ne tik savo patirtį, tačiau prisidėti ir prie pasaulinės patirties“, - reziumavo jis.