Mokslininkai nustatė: lietuviai – vieni sąžiningiausių pasaulyje

Pastebėjome bendrą tendenciją visose valstybėse: jaunuoliai, studijuojantys ekonomiką, yra labiau linkę meluoti“, – „Lietuvos rytui“ aiškino J.Schulzas.

Be to, nors lietuviai, aišku, šiek tiek melavo, jie tai darė labai išradingai.

Anot J.Schulzo, labai maža dalis vilniečių buvo godūs. Kai jiems išriedėdavo vienetukas, jie nepasirinkdavo penketo ar ketverto, o rašydavo daug kuklesnį trejetą.

Regis, jaunieji VU humanitarai veikė pagal seną lietuvių patarlę: „Meluok sveikas, bet turėk saiką.“

Beje, Notingamo universiteto tyrėjai šį reiškinį pastebėjo visose 23 valstybėse ir pavadino jį „pateisinamu nesąžiningumu“.

„Įžūliai meluoti žmonės nenori, bet jie sau leidžia „šiek tiek pasukčiauti“.

Pavyzdžiui, visų prašėme ridenti kauliuką dukart ir užrašyti tik pirmą iškritusį skaičių. Bet dalyviai užrašydavo didesnį iš dviejų jiems iškritusių.

Toks elgesio modelis gerai parodo įvairių tautų atstovų elgseną realiame pasaulyje.

Žmonės iš tų visuomenių, kuriose klesti aukštas politinės korupcijos, lėšų grobstymo ir sukčiavimo lygis, buvo ne tokie sąžiningi kaip valstybių, kur korupcija kiek pažabota, atstovai.

Kiekvienas žmogus savąjį nesąžiningumą lygina su tuo, ką mato kasdienėje aplinkoje. Psichologinė teorija mūsų tyrimo rezultatus paaiškina taip: kiekvienas asmuo sau pačiam teigia, kad viduje jis yra sąžiningas, todėl gali tiktai „šiek tiek pasukčiauti“. Begėdiškas melas jau kirstųsi su teigiamu vidiniu įvaizdžiu“, – aiškino profesorius S.Gächteris.

Esmė – ta, kad tą „šiek tiek“ lietuviai ar britai vertina visai kitaip nei kinai ar turkai.

Korupcija supūdo visuomenę

Daugiau nei dvejus metus vykdyto tyrimo rezultatus mokslininkai susiejo su jų pačių išvestu pasauliniu taisyklių pažeidimo paplitimo („Prevalence of Rule Violations“ – PRV) indeksu.

Šis indeksas įvertina 159 planetos valstybes pagal objektyvią politinės ir ekonominės korupcijos gamą: nuo šalies šešėlinės ekonomikos dydžio iki politinių skandalų dažnumo.

Kartu sudėjus sąžiningumo eksperimento ir PRV duomenis tampa akivaizdu: kuo labiau korumpuotos šalies valstybinės institucijos, kuo dažniau į kyšininkavimo skandalus įsivelia jos politikai ir kuo neskaidresnė ekonominė aplinka, tuo nesąžiningesni eiliniai tos šalies piliečiai.

Susiformuoja užburtas nuodingas ratas: korupcija viršūnėje supūdo apačią.

Silpnos, korupcijai neatsparios institucijos ne tik neigiamai veikia valstybės ekonominį gyvenimą, bet ir pažeidžia kiekvieno piliečio vidinį sąžiningumo matą.

„Jeigu asmuo mato sukčiavimą aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose, jei korupcija jį supa kasdieniniame gyvenime, tai net ir save sąžiningu vadinantis žmogus ima galvoti: „Juk aš irgi galiu šiek tiek pameluoti ir pasukčiauti, nes vis tiek iš esmės liksiu sąžiningas.“ Toleravimo ribos išsiplečia.

Tokiose visuomenėse svarbi ir kita taisyklė – „vidinio teisingumo“.

Jeigu aplink niekas nemoka mokesčių, tai sąžiningu save laikantis asmuo irgi ima mąstyti: „Visi kiti juk išsisukinėja. Kodėl aš turėčiau neslėpti mokesčių? Tai būtų neteisinga.“

Kinijoje kaip tik buvo toks chrestomatinis atvejis. Viename koledže baigiamųjų egzaminų rezultatai daug metų buvo tokie puikūs, kad vadovybė neapsikentusi nutarė kur kas griežčiau kontroliuoti egzaminavimo eigą – atvežė metalo detektorių, atėmė telefonus.

Kitą dieną prie koledžo įvyko pasipiktinusių mokinių ir jų tėvų demonstracija su šūkiu: „Nesąžininga nebeleisti mums sukčiauti.“ Paradoksalu, bet šie studentai iš tikrųjų jautėsi nuskriausti. Juk iki tol visi sukčiavusieji gavo puikius pažymius, o nukentėjo tiktai jie“, – pasakojo J.Schulzas.

Įspūdingas Ruandos skrydis

Ar galima valstybėms ir jų visuomenėms išbristi iš nesąžiningumo liūno? Ekspertų atsakymas vienareikšmis: „Taip“. Procesas užtrunka, bet pasiekti tikslą tikrai įmanoma.

Negana to, tokios Rytų Europos valstybės kaip Lietuva ar Gruzija yra labai neblogas pavyzdys kitoms šalims.

„Mane labai domino, kaip eksperimente pasirodys Gruzijos jaunosios kartos atstovai.

Juk iki Michailo Saakašvilio reformų, kai buvo iš darbo atleisti tūkstančiai korumpuotų policininkų ir kitų pareigūnų, Gruzijoje korupcijos lygis buvo itin aukštas.

Būtent todėl nusprendėme surengti eksperimentą ir Tbilisyje. Ar pasikeitimai viršuje prasisunks į apačią? O testas parodė, kad Gruzijos jaunimas jau dabar yra sąžiningesnis, nei rodo oficialūs korupciją matuojantys duomenys.

Žinoma, iš vieno eksperimento negalima daryti labai rimtų išvadų. Bet tendencija aiški: Gruzijos visuomenė keičiasi į gerąją pusę“, – konstatavo J.Schulzas.

Teigiamų pavyzdžių yra ne tik Europoje. Vos prieš keletą dešimtmečių kruviname pilietiniame kare suniokota maža Afrikos valstybė Ruanda dabar yra kovos su korupcija Juodajame žemyne kelrodė žvaigždė.

„Transparency International“ duomenimis, Ruanda, kantriai tęsianti reformas, dabar tarp 168 pasaulio valstybių užima garbingą 44 vietą. Šalies ekonomika irgi auga bene spėriausiai Afrikoje.

Dabar Ruanda gerokai lenkia tokias ES šalis kaip Kroatija (50 vieta), Rumunija (58 vieta), Graikija (59 vieta) ar Italija (61 vieta). Apie Rusiją (119 vieta) neverta nė kalbėti – šiai šaliai pagal politinį ir ekonominį skaidrumą iki Ruandos labai toli.

O jei Ruanda ir toliau sėkmingai švarinsis, ji turi realių galimybių pasivyti ir pralenkti net Baltijos seses: Latviją (40 vieta) ir Lietuvą (32 vieta).