Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Visi žino, kad šiltų jūrų vandenyse plaukiojančios žuvys, tai ne Dubysos ešerėliai. Tačiau kartais jų pavojingumas slypi ir ten, kur niekas nesitiki. Tai savo kailiu patyrė visiems puikiai žinomos jachtos „Ambersail“ įgula. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Sėkminga žvejyba ir lemtinga vakarienėVaržybose Karibų vandenyse prieš kelias savaites turėjusios dalyvauti jachtos „Ambersail“ komanda į šį regioną atvyko kiek anksčiau ir ketino pasitreniruoti. Deja, varžybas teko pamiršti, kai vienas buriuotojų sugavo barakudą, įgula ją paruošė ir suvalgė. To, kas buvo po to, buriuotojai nelinkėtų nė didžiausiems priešams. „Ketinome iš Mergelių salų treniruočių režimu plaukti iki Puerto Riko, tada grįžti ir dalyvauti varžybose. Pakeliui sustojome prie vienos nedidelės salelės atsipūsti. Užmečiau meškerę ir užkibo barakuda, tiksliai žuvies dydžio nematavome, bet ji galėjo siekti 1,1 – 1,2 metro ilgį. Žodžiu, pakankamai didelė, kad užtektų visiems“, – pasakojimą portalui KABLYS.lt pradėjo „Ambersail“ įgulos narys, patyręs buriuotojas Saulius Pajarskas. Tą vakarą kaip tik buvo švenčiamas vieno įgulos nario jubiliejus, tad iš dalies barakudos buriuotojai išsivirė žuvienės, o likusią žuvį išsikepė ir suvalgė. „Valgant tikrai nebuvo nė minties, kad su ta žuvimi kažkas negerai. Tačiau apie 3 val. nakties visiems pasidarė bloga, prasidėjo viduriavimas. Nebuvo sunku suprasti, kad dėl to kalta žuvis, nes keturiems žmonėms, kurie jos nevalgė, viskas buvo gerai, o likę aštuoni sunegalavo“, – prisiminė S. Pajarskas. Simptomai – sunkiai įsivaizduojamiBuriuotojai buvo girdėję, kad kai kuriuose regionuose barakudos gali būti nuodingos, todėl jachtos komandoje buvęs medikas skubiai susisiekė su kolegomis Lietuvoje, o šie ėmė aiškintis, kas gi keliautojams galėjo nutikti. Tuomet ir paaiškėjo, kad į barakudą valgiusių žmonių organizmus greičiausiai pateko labai nuodingų gamtinių toksinų. Šie toksinai pirmiausia patenka į vandenį filtruojančius dugno moliuskus, kuriuos ėda mažesnės žuvys, o šias medžioja plėšrūnai. Taip toksinai atsiranda ir barakudų organizmuose. Bet svarbiausia, kad šie toksinai kur kas pavojingesni nei paprastas apsinuodijimas maistu, o ir ligos simptomai išties nejuokingi bei ilgai trunkantys. „Vėmimas ir viduriavimas buvo tik pradžia, tik pirmieji simptomai. Paskui atėjo baisus nuovargio jausmas – padarai vieną staigesnį judesį ir turi prisėsti. Ėmė siaubingai skaudėti raumenis, tirpti galūnės, liežuvio galas. Ir šaltis toks, kad, rodos, esi kažkur Šiaurėje, o ne Karibuose, kur daugiau kaip 30 laipsnių šilumos. Įkišus ranką į šaltą vandenį jausmas toks lyg kažkas ant jos piltų skystą azotą“, – pasakojo S. Pajarskas. Galima net numirtiAlerginė organizmo reakcija į žuvyje buvusius toksinus buriuotojams pasireiškė ir nepakeliamu niežuliu. Nors įgula jau daugiau nei 10 dienų yra grįžusi į Lietuvą, S. Pajarskas teigė, kad iki šiol jo visa nugara nudraskyta nuo kasymosi. Beje, yra net užfiksuota atvejų, kai šie toksinai tapo žmonių mirties priežastimi – dažniausiai taip nutinka, kai suvalgomos toksiškiausios žuvies dalys galva ir vidaus organai. Blogiausia, kad jokių priešnuodžių tokiam apsinuodijimui nėra, tiesiog reikia kentėti, kol organizmas išsivalys pats. O tai trunka tikrai netrumpai. „Kaip išsiaiškinome, dažniausiai simptomai praeina maždaug per mėnesį, kartais – per tris ar kiek daugiau. Bet būna žmonių, kuriems ši alergija pasireiškia ir visą likusį gyvenimą. Ne tokiu lygiu, bet pasireiškia. Žiūrėsime, kaip čia bus. Pats blogumas jau praėjo, bet kol kas tikrai nė vienas nesijaučiame visai sveikas“, – KABLYS.lt pasakojo pašnekovas. Patyręs buriuotojas S. Pajarskas visuomet į keliones jachta pasiima ir žūklės įrankius, o sugauti laimikiai nuolat atsiduria ant pietų stalo. Tačiau tokių nemalonumų dar nėra pasitaikę. „Negaliu pasigirti kažkokiais labai ypatingais laimikiais, bet esu sugavęs ir tunų, ir doradų, ir kitokių šiltų jūrų žuvų. Mėgstu žvejoti, tai kodėl to nesuderinus su buriavimu?“ – kalbėjo buriuotojas. Tiesa, kartą jam buvo užkibusi išties įspūdinga žuvis – marlinas. Ne šimtus kilogramų sveriantis egzempliorius, bet tikrai nemažas. Kaip sako pats S. Pajarskas, maždaug žmogaus dydžio, neskaičiuojant durklo ilgio. Stambaus žmogaus. Deja, žuvis prie pat borto nusipurtė nuo kabliuko. Straipsnio šaltinis: Kablys |