„Universalios vėžio vakcinos“ bandymų rezultatai – stulbina

Kitaip, nei dabar žinomos vakcinos, duodamos rizikuojantiems susirgti, ši potenciali vakcina gali būti duodama jau sergantiems.

Gydymo metu mažos dalelės, kurių sudėtyje yra iš paciento vėžinių ląstelių išgautos RNR, perduodamos į paciento imuninę sistemą, taip ją paskatinant kovoti su vėžiu.

Vien pakeitę RNR šiose dalelėse, mokslininkai teoriškai gali mobilizuoti imuninę sistemą prieš bet kokios rūšies vėžį.

„Tokias vakcinas gaminti nebrangu ir iš esmės bet koks auglio antigenas gali būti užkoduojamas RNR“, – „Nature" rašo tyrimo vadovas Johannesas Gutenbergas iš Mainzo universiteto Vokietijoje.

Imunoterapija, kai paciento imuninė sistema atakuoja vėžį, nėra nauja – mokslininkai ją naudojo įvairių vėžio rūšių gydymui ir pasiekė puikų rezultatų. Tačiau iki šiol tai daryta genų inžinerijos būdu kuriant specialias vėžį puolančias imunines ląsteles laboratorijoje, kurios vėliau būdavo įšvirkščiamos atgal į paciento kūną. Tai – ilgas ir brangus procesas.

Naujoji technika, panaudodama laboratorijoje sukurtą vakciną, organizmo imunines ląsteles supažindina su vėžio DNR. Šis būdas kur kas mažiau invazinis ir gali būti nukreiptas prieš bet kokias vėžio rūšis.

Imuninė sistema vėžio ląstelių negali atpažinti todėl, kad jos labai primena įprastines organizmo ląsteles. Manydama, kad vėžio ląstelės yra organizmo ląstelės, imuninė sistema jų nepuola.

Todėl sukūrus vakciną, visuomet reikia naudoti antigeną – svetimkūnio molekulę, kuri veikia tarsi nuotrauka, organizmo imuninei sistemai leidžianti atpažinti svetimkūnius.

„Vakcinos su antigenais, kurių yra ir sveikame audinyje, sukelia tik labai menką imuninį atsaką, – rašoma tyrime. – Stipraus imuninio atsako galima laukti tik tuomet, kai vėžio ląstelės išreiškia antigenus, kurie paprastai nėra išreiškiami organizmo ląstelėse.“

Būtent tokio tipo specifinį antigeną nauja vakcina ir turi pristatyti į imuninę sistemą. Ji veikia, padengdama vėžio RNR paprasta, riebia rūgšties membrana, kuri įgauna šiek tiek neigiamą krūvį. Kai vakcina įšvirkščiama pacientui, ji per elektrinį krūvį nukreipiama į dendritines imuninės sistemos ląsteles blužnyje, limfmazgiuose ir kaulų čiulpuose.

Šios dendritinės ląstelės tuomet „parodo“ vėžines RNR organizmo T ląstelėms. Šių tikslas – išnaikinti kūne esančias vėžines ląsteles.

Vokietijos mokslininkų komandai tai ir pavyko padaryti ankstyvuose bandymuose su pelėmis. Gavusi vakciną, imuninė sistema galėjo kovoti su agresyviai augančiais augliais.

Žinoma, su pelėmis pasiekti rezultatai dar nereiškia, kad visus tyrimus galima automatiškai pritaikyti žmonėmis, todėl ateityje reikės atlikti daugiau bandymų, tačiau pirminiai rezultatai teikia daug vilčių.

Mokslininkai neseniai išmėgino vakciną su trimis melanoma sergančiais pacientais. Esminis vakcinos tikslas buvo išsiaiškinti, ar ją su žmonėmis naudoti saugu, o ne patikrinti jos efektyvumą. Iki šiol pastebėtas šalutinis poveikis buvo menkas, pavyzdžiui, peršalimas, kuris yra nepalyginamai geriau nei kitos chemoterapijos gydymo sukeliamos pasekmės.

Per 12 mėnesių mokslininkai sieks atlikti daugiau rezultatų, kad įsitikintų vakcinos saugumu. Jei viskas klosis gerai, bus pradėti didesni klinikiniai tyrimai.​