Urologas apie šiuolaikinių vyrų problemas: „raumenys kaip kalnai, o vyriško pasididžiavimo reikia ieškoti su mikroskopu“

Prieš skirdamas medikamentinį erekcijos disfunkcijos gydymą atlieku bendruosius kraujo tyrimus, lytinių hormonų tyrimus, prostatos tyrimą, matuoju kraujotaką mažojo dubens ir varpos srityse.

- Ar prostatos būklė turi įtakos potencijai?

- Prostata yra sekso dirigentas. O jeigu dirigentas serga, tai ir orkestras prastai groja. Prostata gamina kai kuriuos hormonus, kurie reikalingi sekso formavimui. Prostatitai, ypatingai uždegimai jauniems vyrams, labai gadina ir trikdo seksą. Todėl susiduriantiems su potencijos sutrikimais, prostatą pasitikrinti yra būtina.

- Profesoriau, Jūsų patarimai, kad būtų gera potencija ir tuo pačiu geras seksas?

- Turime rūpintis gera sveikata, vengti žalingų įpročių, daugiau judėti. Tai – pagrindų pagrindas ir geriausia profilaktika. Būtinai turime rūpintis prostatos sveikata, ją pasitikrinti ir atlikti prostatos specifinio antigeno tyrimą, o po 45 metų vyrai turi tikrintis šį prostatos specifinį antigeną dar dažniau. Be jau minėtų žalingų įpročių, turime kovoti su antsvoriu, sveikai maitintis, o seksas ir maistas turi būti sotūs, neturime piktnaudžiauti priešpietėliais, užkandėlėmis, ir visokiais kitais dalykais, kurie išprovokuoja taip vadinamą metabolinį sindromą. Turime gauti pakankamą vitaminų kiekį, ypač vitamino D, ir nereikės nei vaistų, nei penio implantų.

Ačiū už pokalbį.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės Marciuškienės komentaras.

Mokslininkai nustatė, kad vitamino D deficitas (mažiau nei 20 ng/ml) susijęs su testosterono trūkumu. Vyrai, turintys vitamino D trūkumą, 2,65 kartus labiau linkę turėti sumažėjusį testosterono kiekį, lyginant su tais, kurių vitamino D koncentracija kraujyje didesnė nei 20 ng/ml. Didesnė vitamino D koncentracija susijusi su didesniu tiek bendro, tiek laisvo testosterono kiekiu. Testosteronas ir estrogenai ne tik turi įtakos lytiniam potraukiui, bet taip pat daro didžiulį poveikį nuotaikai. Maža testosterono koncentracija gali sukelti depresiją, nerimą ir irzlumą.

Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad vitamino D papildai gali padidinti testosterono lygį.

Nors laboratorijos rekomenduoja, kad vitamino D koncentracija turi būti ne mažesnė nei 30 ng/ml, siekiamybė turėtų būti maždaug 50-60 ng/ml, nes tuomet gaunama didžiausia nauda. Yra žinoma, kad vitaminas D gali prailginti gyvenimo trukmę, pagerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina kaulus.

Vitaminas D yra testosterono „stiprintuvas“, tačiau kai vitamino D kiekis jau yra optimalus (deja, dauguma vyrų nepatenka į šią „kategoriją“), tuomet vitamino D papildai nepadės. Ar trūksta vitamino D, padės nustatyti atliktas kraujo tyrimas.

Kiti laboratoriniai tyrimai vyras yra ne mažiau reikalingi, ypač jei vargina erekcijos sutrikimai. Dažniausiai turi būti įvertinamas hormonų kiekis kraujyje – testosterono (vyriško hormono) tyrimas, ypač, jei vienas iš simptomų yra mažas lytinis potraukis (žemas libido). Idealiu atveju kraujas turėtų būti imamas anksti ryte, nes tuomet, paprastai, būna didžiausia testosterono koncentracija.
Jei testosterono koncentracija maža, gydytojas gali rekomenduoti atlikti prolaktino tyrimą, folikulus stimuliuojantį ir liuteinizuojantį hormonų tyrimus, kurie taip pat gali turėti įtakos lytinei funkcijai.

Kraujyje gali būti tikrinamas gliukozės (cukraus), cholesterolio, trigliceridų koncentracija, prostatos specifinis antigenas (PSA), įvertinama skydliaukės funkcija. Turėtų būti atliktas bendras kraujo ląstelių tyrimas (BKT), bendras šlapimo tyrimas.

Kraujo ląstelių tyrimas (BKT) be kitų dalykų, gali aptikti mažakraujystę. Pastaroji pasireiškia sumažėjusiu raudonųjų kraujo ląstelių skaičiumi, hemoglobino kiekiu ir gali sukelti nuovargį, o tai savo ruožtu gali sukelti erekcijos disfunkciją.

Atliekant bendrą šlapimo tyrimą, ieškoma kraujo ląstelių, baltymų, gliukozės (cukraus). Šių medžiagų pakitimai gali būti sergant diabetu, inkstų ligomis arba esant testosterono trūkumui. Visa tai gali prisidėti prie erekcijos sutrikimų.

Gliukozės (cukraus) kraujyje tyrimas padeda gydytojui nustatyti ar nesergate cukriniu diabetu, kuris gali turėti įtakos varpos erekcijai.

Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai gali parodyti, ar erekcijos disfunkcija kyla ne dėl kepenų arba inkstų funkcijos sutrikimų.

Lipidograma matuoja lipidų (riebalų) lygį (bendrasis, MTL, DTL cholesterolis, trigliceridai). Padidėjęs cholesterolio kiekis gali sukelti aterosklerozę, kuri taip pat turi įtakos ne tik širdies, smegenų, bet ir varpos kraujotakai.

Ne mažiau svarbūs yra ir skydliaukės funkcijos tyrimai: per daug aktyvi skydliaukės funkcija (hipertireozė) gali sukelti erekcijos disfunkciją dėl padidėjusių skydliaukės hormonų. Skydliaukės hormonai padeda reguliuoti lytinių hormonų lygį ir šių hormonų trūkumas gali sumažinti potenciją.

PSA tyrimo rezultatai gali būti pakitę dėl prostatos hiperplazijos, infekcijos ar vėžio. Šios priežastys ir jų gydymas gali apsunkinti erekcijos disfunkcijos gydymą. Rekomenduojama PSA atlikti kasmet. Vyrai, priklausantys didelės rizikos sirgti prostatos vėžiu grupei, turėtų dažniau tikrintis būdami 45 ar net 40 metų amžiaus.