Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Rankų plovimas yra pirmoji gynybos priemonės prieš visas bakterijas. Tačiau kaip dažnai atkreipiate dėmesį į panages? BBC straipsnyje teigiama, kad turėtumėte. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Rankas plaunamės tam, kad apsisaugotume nuo visur slypinčių mikrobų. Mitybos aptarnavimo vietose iš darbuotojų yra reikalaujama, kad jų rankos būtų švarios. Tačiau specialistai pripažįsta, kad joks rankų gramdymas nepadės atsikratyti visų bakterijų. Visiško sterilumo pasiekti nepavyksta net ir medikams, kurie dėl to yra priversti dėvėti pirštines tiesiogiai kontaktuojant su pacientais. Yra žinoma, kad jau prieš šimtą metų atliktų tyrimų metu buvo nustatyta – bakterijos išlieka net ir po kelis kartus pakartotų plovimų. Tačiau tiksli priežastis nebuvo aiški iki pat 1970-ųjų, kuomet mokslininkai nustatė, kodėl ant rankų plintančios bakterijos yra tokios gyvybingos. Pasirodė, kad „paslėpus“ pirštų galiukus, pavyksta išlaikyti rankas švariomis ilgiau. Tačiau ne pirštų galai yra vietos, kuriose pilna bakterijų. Šie plonyčiai keratino šarvai, kurių sudėtis yra tokia pati, kaip ir raganosio ar antilopės ragai, puoselėja visą puokštę bakterijų. Tik XX a. pabaigoje mokslininkai pradėjo krapštytis mūsų panagėse siekdami išsiaiškinti, kas ten gyvena. Vienoje 1988-ųjų studijoje, trys mokslininkai iš Pensilvanijos universiteto ištyrė 26 suaugusiųjų, visi jie buvo universiteto medicinos mokyklos darbuotojai neturintys tiesioginio kontakto su pacientais, rankas. Mokslininkai nustatė, kad panagės yra „svarbi vieta kauptis bakterijoms“. Kitose savanorių rankų dalyse buvo aptiktos nuo šimto iki tūkstančio bakterijų, panagėse – tas pats skaičius vienam pirštui. Panagėse buvo aptiktos tos pačios rūšies bakterijos kaip ir kitose rankų vietose, tiesiog jų ten buvo daug daugiau. Tyrėjų teigimu, panagės – puiki terpė veistis įvairioms bakterijoms, tiek dėl fizinės apsaugos, kurią suteikia nagas, tiek dėl susikaupusios drėgmės. Buvo nustatyta, kad įprastas plovimas neišplauna rankų, nes antibakteriniai chemikalai nepatenka į panages. Mokslininkai pabrėžia, kad bakterijos vienodai gerai „įsitaiso“ tiek natūraliose, tiek ir dirbtinių ar specialiomis priemonėmis apdirbtų nagų panagėse. Tyrimas išsiaiškino – dirbtiniai nagai yra susiję su prasta rankų higienaTiesa, vieno tyrimo, atlikto 1989 metais tame pačiame Pensilvanijos universitete, autoriai nustatė, kad 56 seselės su dirbtiniais nagais nešiojo daugiau bakterijų savo panagėse negu 56 seselės su natūraliais. Tyrimo metu nustatyta, kad seselių su dirbtiniais nagais pirštų galuose buvo aptikta daugiau bakterijų negu tų, kurių nagai natūralūs – tiek prieš, tiek ir po rankų plovimo. Tačiau tai nereiškia, kad jos perdavė daugiau bakterijų savo pacientams, tiesiog pačios bakterijos ant jų rankų buvo skaitlingesnės. Mokslininkai pažymi, kad nors tai potencialiai reiškia didesnę riziką perduoti bakteriją. Panašūs tyrimai buvo atlikti ir 2000 bei 2002 metais. Tačiau tuomet tyrėjai nustatė, kad dirbtinių nagų savininkės pasižymi dar ir prastesne rankų higiena, o tai tik pagilindavo problemą. Be to, dirbtiniai nagai dažniau suplėšydavo vienkartines pirštines. Nagų lakavimas ir bakterijosBaimė, kad poliruoti ir lakuoti nagai gali turėti mikroskopinius įtrūkimus ir taip platinti daugiau bakterijų moksliškai nebuvo įrodyta. 1993-iaisiais, vienos Baltimorės ligoninės seselės patikrino 26 suaugusių moterų, dirbusių ligoninėje, tačiau neturinčių tiesioginio kontakto su ligonių slauga, nagus. Visos jos turėjo trumpus nagus ir visos buvo vertinamos 4 dienos prieš ir po nagų poliravimo. Natūralių nagų priežiūra faktiškai neturėjo įtakos tyrimo rezultatams. „Svarbiau yra išlaikyti nagus trumpus ir švarius“, – teigė tyrimo autoriai. Po poros metų pakartotas tyrimas patvirtino šias išvadas. Nors poliruoti nagai po keturių ir daugiau dienų turėjo daugiau bakterijų, tačiau ką tik nublizginti nagučiai yra visiškai saugūs. Kasmet du ar trys milijonai žmonių miršta nuo diarėjos; manoma, kad rankų plovimas su muilu galėtų išgelbėti apie milijonų iš jų. Tikriausiai gali. Tačiau be rankų plovimo, matyt, reiktų atkreipti dėmesį ir į tas vietas po nagais, kai plaunate savo rankas, o tiems, kurie baiminasi užkrėsti bakterijomis kitus – prižiūrėti savo nagų ilgį. Ir, aišku, visa ši informacija turėtų priversti jus akimirkai susimąstyti prieš kramtant nagus. |