Kaip maitina Lietuvos ligoninėse: „Spėkit, kas čia?“

Avarijos metu sportininkui lūžo stuburas, todėl R.Šaučikovas jau dvi savaites gydomas Kauno klinikose. Jis stengiasi išlaikyti pakilią nuotaiką, bet neslepia, kad tenka kęsti skausmą.

„Po poros savaičių turėtų nustoti skaudėti. Bet gulėsiu iki liepos galo“, – tvirtino lenktynininkas.

Prie lovos prikaustytas R.Šaučikovas ligoninėje pastebėjo daugybę juokingų ir neįprastų dalykų, bet didžiausią įspūdį jam paliko ligoninės maistas. Nufotografavęs trijų maitinimų patiekalus jis pasiūlė spėti, kur yra pusryčiai, o kur vakarienė. Iš pažiūros, visų padėklų turinys atrodo vienodai ir gana skurdžiai.

Visose nuotraukose matyti pusė dubenėlio skystos košės, po porą riekių duonos, gabalėlį sviesto, o pusryčius nuo vakarienės atskiria mėsiški „patiekalai“ – pusryčiams R.Šaučikovas buvo gavęs dešrelę ir gabalėlį daktariškos dešros, o vakarienei prie duonos buvo patiektas sausainis.

Kas kartą su maistu patiekiamas ir kakavos gėrimas. Jo skonį R.Šaučikovas įvertino su šypsena: „Dieviška“.

Tačiau R.Šaučikovas įvertino ligoninės darbuotojų pastangas – pagal galimybes medikės kartais jam ir palatos kaimynams pasiūlo obuolį ar panašų užkandį. Sportininkas neliūdėjo ir per Jonines – palatos kaimyno žmona Janina į ligoninę atvyko su šventinėmis vaišėmis.

„Visiems čia esu labai dėkingas, nes gydymo paslaugos sąlygose, kokias turi personalas, tikrai aukščiausio lygio. Jei ne tas draugiškumas iš kiekvieno, čia būti tikrai būtų sunku. Ačiū Kauno Neurochirurgijos Klinikų stuburo skyriaus darbuotojams. Ne tik už nuskausminamuosius ir rūpestį, bet ir už pokalbius bei šypsenas“, – sakė sportininkas.

Trauma – sudėtinga

Sportininkas tikisi, kad lūžęs stuburas sugis per pusantro mėnesio, iki rugpjūčio 12-13 dienomis Zarasų apylinkėse vyksiančio „300 Lakes rally“.

„Man tai aštunta avarija per mano 13 metų sportinę karjerą. Daugiausia avarijų ir incidentų esu patyręs važiuodamas su Benediktu Vanagu. Su M.Samuičiu tai tik antras kartas per šešerius metus. Skaudžios pasekmės šiuo atveju todėl, kad buvo labai staigus ir stiprus smūgis ne tik iš priekio, bet ir iš apačios, labiau į šturmano kampą. Smūgio metu stuburui teko sugerti didelę jėgą, nes iš didelio greičio (apie 100 km/h) automobilis sustojo labai staigiai. Todėl stuburas ir neatlaikė.

Tikėtina, kad atsiliepė ir anksčiau sporte gautos traumos, dėl kurių jau turėjau problemų su stuburu ir jas gydžiausi. Ypatingai didelę avariją esu patyręs ir jau dėl to buvęs ligoninėje per 2009 m. Vilniaus ralį. Esu dėkingas pirmiausia Martynui, kuris nerealiu greičiu iššoko iš automobilio ir nubėgo stabdyti iš paskos atvažiuojančių automobilių. Tai buvo labai svarbu, nes posūkyje mūsų Škoda sustojo mano puse į atvažiuojančias mašinas.

Ir Martynas, ir žiūrovai davė SOS signalą organizatoriams. Deja, aš pats, apimtas šoko, paspaudžiau OK mygtuką, tikėdamasis, kad tuoj skausmas praeis ir aš pats išlipsiu iš mašinos. Atvažiavus greitajai pagalbai, kiti sportininkai – Martins Svilis, Ivo Pukis, Ramūnas Čapkauskas ir Tomas Šipkauskas bei žiūrovai padėjo mane saugiai ištraukti iš automobilio ir ant specialių neštuvų gal 20 rankų nunešė į GMP automobilį“, – nelaimę prisiminė R.Šaučikovas.