Viena iš mažiausių pasaulio valstybių tapo didžiausia pasaulyje genetikos laboratorija

Todėl mastektomija – ne pats geriausias būdas užkirsti ligai kelią, reziumuoja J.E.Eyfjörd. Jórunn kolegė profesorė Helga Margrét Ögmundsdóttir išbando savo laboratorijoje alternatyvią priemonę, kad patikrintų, kaip ji gali paveikti pavienį krūties vėžiu sergantį pacientą (čia pasikliaunama individualiu metodu), kuris yra ypatingos islandiškos mutacijos genų turėtojas.

„Mes sukūrėme iš naviko paimtų ląstelių linijų formavimo techniką. Jas panaudodami bandome naują vaistą, kuris kol kas yra labai efektyvus“, – pasakoja profesorė.

Rūkoriaus genai

„deCODE“ specialistai išanalizavo beveik 11 tūkstančių rūkančių islandų DNR. Aštuoni iš dešimties rūkorių genetiškai yra linkę sirgti plaučių vėžiu. Nuskenavę ligonių ir žmonių iš bandomosios grupės genomus mokslininkai rado DNR sritį chromosomoje, atsakingą už šią tendenciją.

Pusė tiriamųjų turi genus su vienu šios kancerogeninės mutacijos rinkiniu, o tai padidina jiems susirgimo riziką 30 proc., palyginti su rūkoriais be šio mutacijos rinkinio. Dviejų mutacijos rinkinių turėtojų, kurie, kaip manoma, sudaro dešimtąją dalį šalies gyventojų, šansai susirgti yra 80 proc. didesni. Ką daryti?

Priklausomybė – tai visada genetinio veiksnio ir aplinkos derinys, pažymi „deCODE“.

„Mes radome bendrą variantą nikotino receptoriuose, kuris, pasirodo, neturi įtakos tam, ar jūs pradėsite rūkyti, ar ne, – sako leidiniui bendrovės viceprezidentė mokslinių tyrimų klausimams Unnur Thorsteinsdottir. – Žmogus gali paveldėti polinkį į priklausomybę nuo nikotino, bet jo suaktyvėjimas – nesugebėjimo sutramdyti savo noro pamėginti rezultatas. Taigi geriau susilaikyti nuo pirmojo karto.“

Kelią ligai užkertanti medicina, apie kurią svajoja bendrovės darbuotojai, teoriškai gali perspėti islandus su įgimtais žalingais polinkiais, su kuo jiems geriau neeksperimentuoti.

Išprotėjęs genijus

Islandijos kūrėjai gauna asmeninių laiškų iš Kári Stefánssono: ‚deCODE“ reikia jų DNR! Jis nori sužinoti, ar meniniai gebėjimai yra įgimti ir ar jie turi ryšį su psichikos ligomis.

Taigi populiarus kultūroje išprotėjusio genijaus įvaizdis gavo mokslinį pagrindimą. Vienas procentas Islandijos gyventojų yra ant ribos tarp beprotybės ir ryškiai išreikšto kūrybiškumo. Genetiniai veiksniai, padidinantys šizofrenijos ir vadinamojo bipolinio sutrikimo pasireiškimo riziką, dažniau randami tiriant vadinamųjų kūrybinių profesijų žmones – rašytojus, muzikantus, šokėjus, dailininkus. Pardavėjų, įvairių profesijų darbininkų ir ūkininkų su tokiais polinkiais yra keturis kartus mažiau.

„Genetikos pažanga Islandijoje per pastarąjį dešimtmetį audrina vaizduotę“, – gyvai dalijasi su leidiniu savo pastebėjimais 42 metų islandų rašytojas ir buvęs kandidatas į prezidentus Andri Snær Magnasonas.

Paklaustas, kaip jam patinka šis sumanymas ir ar jis tiki tuo, kad genialumą galima paveldėti, rašytojas sako: „Aš turiu skeptišką požiūrį į teoriją, kad kūrybiniai gebėjimai – paveldėtas dalykas, bet manau, kad turiu kūrybinių genų, – samprotauja Andri. – Ką man belieka manyti, jei mano šeimoje visi – daktarai?“

Jaunas kino režisierius Óskaras Kristinnas Vignissonas davė savo bandinį, bet vis dėlto jam kyla klausimas: „O kas apskritai yra kūryba? Mano tėvai nebuvo kūrėjai pagal kažkokį ekstravagantišką šio žodžio supratimą, bet mano tėvas buvo melomanas, ir mūsų namuose nuolat skambėdavo gera muzika. Jis dizaineris. O mano senelis yra ypač sumanus verslininkas – jis labai mėgsta spręsti problemas. Ar tai kūryba?“

Nuo mokslo prie verslo

Islandijos universitetai suteikia mokslininkams galimybes lanksčiai ieškoti to, kas jiems iš tikro yra įdomu. Studentai gali praleisti magistrantūrą, jeigu jiems kils mintis išgvildenti kokį nors mokslo klausimą, ir iš karto imtis daktaro disertacijos, lygiagrečiai įkurdami pradedančiojo verslo įmonę.

Būtent taip padarė Sandra Mjöll Jonsdottir-Buch, įkūrusi bendrovę „Platome Biotechnology“. Jai tik 27 metai. Laisvu nuo verslo derybų laiku ji dėsto genetinių susirgimų diagnostiką Islandijos universitete.

Prieš penkerius metus Sandra ir jos bendradarbiai atrado, kaip naudingai panaudoti kraują, kurio tinkamumo laikas pasibaigęs: jo trombocitus galima panaudoti, kad būtų užtikrintas kamieninių ląstelių išgyvenimas laboratorijos sąlygomis.

Tai alternatyva kraujo serumui, kuris traukiamas iš veršelių gemalo. Pažangioji praktinė patirtis padės užauginti žmogaus organus, sumažinti atmetimo riziką ir užtikrins ilgai lauktą ramybę kovotojams už gyvūnų teises.

Verslininkė pažymi, kad jos tėvynėje yra pačios palankiausios sąlygos užsiiminėti mokslu. Kur kas sunkiau pradėti savo verslą. Šiuo atveju nedidelis gyventojų skaičius entuziastus atšaldo. Norėdama savo žinioje turėti pakankamą apdoroti skirtos medžiagos kiekį jos bendrovė turi importuoti trombocitus iš kraujo bankų užsienyje.

Užsienio valiutos cirkuliacija Islandijoje ribojama, o mokesčiai – gana dideli. Bendrovės produkciją tenka eksportuoti – šalies viduje jos paklausa nepakankama. Bet Sandra žiūri į tai greičiau kaip į uždavinį, o ne problemą.

Ji neabejoja, kad jos projektas sulauks sėkmės, ir deda viltis į tai, kad jis yra naujas ir ekologiniu požiūriu naudingas: „Mes gaminame aukštos kokybės saugesnę produkciją iš to, ką kiti paprasčiausiai išmeta.“ Jauni mokslininkai pradėjo nuo kremzlių, nes tai yra audinys su nedideliu ląstelių kiekiu ir labai paprasta jų struktūra.

„Kremzlės reikalingos stuburo tarpslanksteliniams diskams. Ištraukei seną, įdėjai naują. Kremzlės, kaulai – tai pirmi dalykai, kurie pasirodys rinkoje“, – tikina Sandra.

Jeigu žmogui skruostikaulio vėžys, aiškina ji, pažeistos ląstelės pašalinamos ir pakeičiamos naujomis, uždėtomis ant tvirtos biomedžiagos – titano arba biologiškai yrančių polimerų. Ląstelės po to „suvalgys“ pagrindą ir po poros metų reakcija pasibaigs. Pacientas nieko nepajus, juk ląstelių regeneracija – natūralus procesas.

Konsultacinės kompanijos „Grand View Research“ duomenimis, sparčiai augančios ląstelių kultūrų rinkos dydis iki 2022 metų pasieks 37 milijardus dolerių. „Fantastika artėja, – sako Sandra. – Nepaprastai įdomu būti mokslininku genetiku mūsų laikais.“