| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Ne vien psichologija. Kodėl placebo iš tiesų padeda
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Gali būti, kad diena, kai vaistinėse imsime pirkti placebo tablečių pakelius, jau ne už kalnų. Tyrimai rodo, kad placebo kartais išties efektyviai padeda pacientams, be to, netgi žinantiems, kad vartoja netikrus vaistus. Dar daugiau – mokslininkai aptiko biologinį mechanizmą, kuriuo placebo malšina skausmą ir kai kurių išplitusių žmonių susirgimų simptomus. Kaip tai vyksta, pasakoja Wall Street Journal. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Placebo – dažniausiai vitaminai arba pernelyg silpni ar visai neefektyvūs vaistai, aiškina leidinys. Placebo dažnai naudojamas klinikiniuose bandymuose: jo duodama kontrolinei grupei, kad būtų galima įvertinti tiriamo preparato efektyvumą. O 2008 metų amerikiečių mokslininkų tyrimas parodė, kad tada apie pusė dalyvavusių gydytojų pacientams placebo išrašydavo ir įprastinėje praktikoje. Tai ypač suprantama, kai tarp egzistuojančių vaistų nėra tinkamo konkretaus atvejo gydymui. „Tai ne vaizduotės veikimas. Placebo efektas remiasi biologija“, – cituojamas Tedas Kaptchukas, Harvardo profesorius, vadovaujantis placebo tyrinėjimo programai Beth Israel medicinos centre Bostone. Pasirodo, placebo vartojimas galvos smegenyse aktyvuoja atpildo sistemą. Kaptchukas tyrimai parodė, kad pavartojus netikro vaisto, išsiskiria hormonas endorfinas, mažinantis skausmo pojūtį, o taip pat kitos medžiagos neuromediatoriai – endokanabinoidai ir dopaminas, – kurios irgi yra atpildo sistemos dalis. Izraelio technologijų instituto mokslininkai nusprendė patikrinti šios sistemos ryšį su žmogaus imuninės sistemos veikimu. Jie užkrėtė bandomąsias peles žarnyno lazdelėmis ir daliai šių gyvūnų aktyvavo galvos smegenų neuronus, priskiriamus atpildo sistemai. Paaiškėjo, kad pelių, kurių atpildo sistema buvo aktyvuojama, imuninė sistema veikė du kartus efektyviau. Be to, susidarę antikūnai padėjo šioms pelėms geriau susidoroti su antriniu užkrėtimu po mėnesio. Tačiau mokslininkai pastebi, jog tai nereiškia, kad žmogaus imuninės sistemos atsakas bus lygiai toks pat. Norint tai nustatyti, būtina atlikti daugiau tyrimų. Placebo ne tik malšina skausmą, bet ir padeda Parkinsono liga sergantiems pacientams. Mokslininkai išsiaiškino, kad veikliosios medžiagos neturinti tabletė veikia ligonį jau po 2 – 4 apomorfino pavartojimų. Be to, paaiškėjo, kad placebo efektyvumas priklauso nuo apomorfino vartojimo trukmės (kuo ilgiau gydoma preparatu, tuo veiksmingiau po to veikia placebo). O jei pacientui placebas duodamas be išankstinio gydymo paskirtu preparatu, jis paciento visiškai neveikia. Beje, kitas tyrimas – atliktas Merilendo universiteto Baltimorėje docentės Luana'os Colloca ir kolegų – parodė, kad panaudojus placebą, susilpnėjo parkinsonizmu sergančių žmonių tremoras (drebėjimas) ir raumenų rigidiškumas (sustingimas) susilpnėjo, rašo WSJ. Įdomu, kad placebo teigiamai veikia žmogaus būklę netgi tada, kai gydytojas įspėja, kad jo vartojami vaistai – netikri. Kaip leidiniui pasakoja Kaptchukas, tai patvirtino jo naujas, dar nepublikuotas, nugaros skausmais besiskundžiančių pacientų tyrimas. Bet ir 2010-ųjų metų randomizuoti kontroliuojami tyrimai, ir 2014 metais jam dalyvaujant atlikti tyrimai taip pat parodė panašų placebo efektą dirgliosios žarnos sindromu ir migrena sergantiems pacientams. Colloca nuomone, pagrindinis šios srities mokslinių tyrimų tikslas turėtų būti opiodų vartojimo sumažinimas pacientams, kenčiantiems chroniškus skausmus. Анастасия Зырянова ▲
| |||||||||||
Įdomiausi
81
(0)
.png)
.png)
