Kas nutinka, jei praryjate kramtomąją gumą?

Pamenate, kai buvote vaikai, tėvai gąsdindavo šiukštu nepraryti kramtomosios gumos, mat ji amžiams liks pilve, o gal net sėdimąją „užklijuos“? „Bright Side“ aprašė, kas iš tiesų nutinka, kai praryjate kramtomąją gumą.

Šio produkto esmė – vadinamasis kramtomasis pagrindas. Seniau, dar senovės Graikijoje, jam naudotos kaučiukmedžio sultys, dabar jas beveik išstūmė dirbtiniai polimerai, kurie kartais papildomi natūraliomis augalinėmis medžiagomis.

Gumoje taip pat gausi dirbtinių cukrų (saldiklių), stipriklių, kavipklių, konservantų ir kitų maisto priedų. Kartais į ją įdedama ir medžiagų, stabdančių ėduonies susidarymą – floro, ksilito, karbamido. Skamba ne itin „valgomai“, tiesa?

Kepenys pasisavina dažiklius, stabilizatorius ir konservantus, esančius gumoje, kad apsaugotų organizmą nuo alerginių reakcijų ir apsinuodijimo.

Skrandyje hidrochlorinė rūgštis atskiria cukrų, skonį suteikiančias medžiagas, pavyzdžiui, pipirmėčių aliejų ir minkštinančias priemones: augalinį aliejų ar gliceriną. Žarnyne gumos polimerinis pagrindas praranda savo lipnią konsistenciją. Tam ir pasitarnauja hidrochlorinė rūgštis bei enzimai.

Žarnynas iš organizmo prarytą gumą pašalina per 24 valandas.

Tiesa, kramtomosios gumos sudėtyje galinčios būti medžiagos turi daugybę šalutinių poveikių.  Žinoma, šių medžiagų aiškiems šalutiniams poveikiams pastebėti, reikėtų suvartoti kur kas didesnį kiekį, nei yra viename kramtomosios gumos gabalėlyje, o apie ilgalaikį poveikį, vartojant mažomis dozėmis ilgą laiką, vis dar stinga žinių.

Jei prarijus gumą po kurio laiko jums pakyla temperatūra (bent 37,5), padidėja kraujo spaudimas iki 130 ir 80, pradeda berti odą, jaučiate niežulį ar deginimą, ima pykinti, vemiate arba kyla problemų dėl vidurių – būtina skubiai kreiptis į gydytoją.