Moterys didvyrės: šešios mokslininkės, kurios pakeitė medicinos pasaulį (Foto)

Nenuostabu, tokiu greičiu judant pirmyn yra nesunku pamiršti tuos, kurie šiuo metu yra pripažinti pionieriais.

Žemiau pateikiame net 6 medicinos mokslui nusipelniusias moteris, kurios savo atradimais mediciną pakeitė visiems laikams.

Rita Levi-Montalcini: padėjo suprasti nervų sistemą

Rita Levi-Montalcini (1909-2012) – neurobiologė bei pirmoji Nobelio premijos laureatė, sulaukusi šimtojo gimtadienio.

Italijoje gimusi Rita savo tėvą įkalbėjo ją išleisti mokytis medicinos. Žydų persekiojimo laikais bei Antrojo pasaulinio karo metais jai teko palikti mokslus.

Kartu su šeima pabėgusi į kaimą, ji nenustojo dirbti mokslo naudai. Tam moteris pasitelkė aplinkoje randamas žaliavas – bandymus atlikdavo tyrinėdama viščiukų embrionų anatomiją.

Po karo Rita emigravo į JAV. Atlikdama tyrimus, ji atrado epidermio bei nervų augimo faktorius (EGF ir NGF). Pastarąjį ji išskyrė ir ištyrė.

Už nuopelnus medicinai 1986 metais mosklininkei buvo skirta Nobelio Fiziologijos ir medicinos premija.

Rosalyn Sussman Yalow: ištobulino technologiją, tiriančią dėl diabeto bei apsigimimų

Rosalyn Sussman Yalow (1921-2011) didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Niujorke. Jame kartu su savo laboratorijos partneriu atrado ir ištobulino hormonų tyrimo – radioimunoanalizės (trump. RIA) – metodą, kuris vis dar yra naudojamas šiandien.

Šis procesas yra taikomas siekiant atskirti 1 ir 2 tipo diabetą. Tai taip pat padeda išsiaiškinti, ar dar negimęs kūdikis turi apsigimimų.

Be to, taikant šį metodą galima ištirti, ar kraujo donoro kraujas iš tikrųjų yra švarus ir tinkamas perpylimui. Už atrastą radioimunoanalizę 1977 metais Rosalyn bei jos kolegai Solomonui Bersonui buvo skirta Nobelio premija.

Esther Lederberg: atrado, kad bakterijų mutacija yra atsitiktinė

Esther Lederberg (1922-2006) studijavo bakterijas ir virusus. Šios studijos padėjo jai išrasti metodą, kurį taikant tapo lengva ištirti įvairių bakterijų kolonijas petri lėkštelėse.

Šis Esther pasiekimas užtikrino jos vyro sėkmę – panaudojęs žmonos atradimą savo moksliniams darbams, pelnė Nobelio premiją.

Savo atradimu ji patvirtino, kad bakterijų mutacija ne tik yra atsitiktinė, bet ir tai, kad vykstant šiam procesui, jos gali įgyti atsparumą įvairiems antibiotikams dar prieš su susidurdamos su medikamentais.

Patricia Bath: išrado prietaisą, pašalinantį kataraktą

Patricia Bath (1941- ) išrado prietaisą, skirtą pašalinti kataraktą bei regą gaubiantį rūką. Ji taip pat davė pradžią bendrosios oftalmologijos (community ophtalmology) sritį, kuri padėjo sukontroliuoti regos problemas.

Tai buvo ypač naudinga mažiau pasiturinčioms šeimoms. Jos įkurta organizacija – Amerikos aklumo prevencijos institutas – teikia vitamino A prisotintus lašelius, skirtus kūdikiams.

May-Britt Moser: atrado kaip mūsų smegenys kuria minčių žemėlapius

1963 metais gimusi mokslininkė atrado specialias nervų ląsteles, kurios smegenyse sukuria lankytų vietų žemėlapius. Šis atradimas mokslininkei pelnė Nobelio premiją.

Jos mokslinis darbas apima ką tik labirintus įveikusių žiurkių smegenų veiklos tyrimus. May taip pat tyrinėjo kaip mūsų smegenys filtruoja informaciją, kuomet esame visai kitoje vietoje, nei manome.

Francoise Barre-Sinoussi: padėjo išaiškinti AIDS sukėlėją

Francoise Barre-Sinoussi (1947- ) yra prancūzų kilmės mokslininkė, kuri padėjo atrasti Žmogaus Imunodeficito Virusą (ŽIV) bei AIDS priežastį.

Kai mokslininkė studijavo retrovirusus, jos buvo paprašyta prisijungti prie mokslininkų komandos, kurie siekė išsiaiškinti, ar vienas iš jų sukelia ir AIDS. Pakako dviejų savaičių tam, kad ši teorija būtų patvirtinta.

Po to ji tyrinėjo kaip imuninė sistema kovoja su ŽIV bei AIDS tikėdamasi atrasti vaistus ligoms gydyti. Nors moteris pernai atsistatydino, ji vis dar skatina kovą su šiomis ligomis bei stengiasi paneigti jas supančią stigmą.