Tai būtų milžiniška pažanga ir didelis žingsnis į priekį: medikai pasiryžo iki 2020 m. visiškai įveikti aklumą

Aklumo gydymui šiandien pasitelkiamos ir kamieninės ląstelės bei bioninės tinklainės, o mokslininkų ir gydytojų išsikelti tikslai ambicingi – iki 2020 m. įveikti aklumą.

Nors laiko lieka nedaug, medicinos pažanga yra didžiulė, įrodo žurnalo „National Geographic Lietuva“ publikuojamas straipsnis. Vienas naujausių gydymo metodų – genų terapija vykdoma dviem etapais.

Visų pirma, tirpalas, kuriame yra gerybinis virusas su RPE65 genu, perduodančiu nurodymus regai būtinam baltymui, įšvirkščiamas prie pažeistų fotoreceptorių ląstelių. Tuomet virusas perduoda sveikus RPE65 genus ir šių genų baltymų produktai leidžia fotoreceptoriams paversti šviesą rega.

Kitaip tariant, į sutrikimo pažeistą akį įterpiama sveika to paties geno kopija, kuri ir pašalina sutrikimus.

Šio metodo išradėja J.Bennett ir kiti mokslininkai viliasi, kad koreguodami genų terapijos metodą netrukus gydytojai galės gana anksti – galbūt dar gimdoje – aptikti bei išgydyti ir kitus genetinius sutrikimus, taip užkirsdami kelią akių ligoms arba atitaisydami joms padarytą žalą.

Tai būtų milžiniška pažanga ir didelis žingsnis į priekį, nes šiuo metu nemato maždaug vienas iš 200 pasaulio gyventojų, t.y. 39 milijonai. Dar 246 mln. mato taip prastai, kad gyvenime patiria vidutinių arba didelių apribojimų. Aklumas neretai daro įtaką ir šimtų milijonų žmonių, dažniausiai artimųjų, pasišventusių padėti neregiams, gyvenimams.

Regos pablogėjimą sukelia akių ligos bei sutrikimai, pavyzdžiui, struktūriniai pakitimai, ir senatvė, tačiau maždaug 80 proc. atvejų ligoms galima užkirsti kelią arba jas pagydyti. Dauguma žmonių su sutrikusia rega gyvena besivystančiose šalyse (apie 90 proc.), tačiau visuomenei senstant akių ligų daugėja: 82 proc. neregių yra 50 metų amžiaus arba vyresni.

Nors genų terapija dar tik bandoma, daliai neregių vilties įžiebia ir kiti mokslo laimėjimai. Maždaug per pastarąjį dešimtmetį neregiams bent iš dalies susigrąžinti regą padėjo ir kitose dviejose srityse atliekami tyrimai: kamieninių ląstelių ir biomedicininių implantų.

„Esama vis daugiau vilčių, kad sutrikusias tinklainės ląsteles, kurios dažnai sukelia aklumą, bus galima pakeisti arba atgaivinti kamieninėmis ląstelėmis – ankstyvojo vystymosi etapo ląstelėmis, dar netapusiomis akių, smegenų, rankų ir kojų sudedamosiomis dalimis. Taip pat neregiams nedidelės raiškos regą suteikia pirmosios kartos bioninės tinklainės – mikroschemos, vietoj sutrikusių tinklainės ląstelių renkančios ir sustiprinančios šviesą“, – rašoma žurnale.

Yra ir kita su akimis vykdomų tyrimų ir jų gydymo metodų pusė. Akims vis daugiau dėmesio skiriama dar ir dėl to, kad jose galima saugiai ir palyginti nesunkiai išbandyti gydymo priemones, kurias galbūt vėliau pavyktų pritaikyti kitoms organizmo vietoms.