Kai kūną graužia iš vidaus: radiniai smegenyse stebina net visko mačiusius medikus

Praėjusieji metai Teksase gyvenančiai Yadirai Rostro buvo tikra kančia dėl patiriamų galvos skausmų. Moteris tikino, kad aštrus galvos skausmas kilo tarsi iš niekur. Nepaisant to, iki vizito pas gydytoją ji laukė ilgus 9 mėnesius.

Kai moteris pagaliau nusprendė kreiptis į medikus, mat sutriko ir jos rega, jie liko nustėrę. Atlikę kompiuterinės tomografijos testą jie pamatė, kad moters smegenyse susidarė navikas. Prie to pridėjus jos jaučiamus simptomus – pykinimą, suprastėjusią regą ir galvos svaigimą, jie ėmė įtarti gana dažnai pasitaikantį, tačiau mirtiną smegenų auglį.

Vis dėlto geriau įsižiūrėję, jie pamatė, jog užpakalinėje kaukolės dalyje, pakaušyje, moters smegenyse bręsta kaspinuočių kiaušinėliai. Yadirai buvo skubiai atlikta operacija šiam radiniui pašalinti.

Gydytojai mano, jog jeigu kiaušiniai būtų išsiritę prieš juos pašalinant, moteris greičiausiai būtų mirusi. Moteris tai ir pati suprasdama tikino, kad jai labai pasisekė, jog yra gyva. Tačiau į svarbiausią klausimą liko neatsakyta. Gydytojai vis dar nežino, kaip kaspinuočių kiaušinėliai pateko į Yadiros smegenis.

Ekspertai mano, kad į jos organizmą jie pateko kelionės į Meksiką metu valgant apkrėstą maistą. Ši reta būklė vadinasi neurocisticerkoze. Laimei, po operacijos Yadira atgavo regėjimą, visiškai atsikratė galvos skausmų ir šiandien jaučiasi gerai.

Tokių atvejų būta ir Europoje

Panašus atvejis užfiksuotas ir Europoje, Jungtinėje Karalystėje. Kaspinuotis iš vieno 50 metų vyro smegenų krašto prasigraužė į kitą. Gydytojai negalėjo patikėti tuo, ką pamatė paciento smegenų skenogramose – tai buvo maždaug 5 centimetrų ilgio žiedo formos žymė, besidriekianti smegenyse.

Tyrimai buvo atlikti ketverių metų laikotarpiu. Atlikę biopsiją gydytojai aptiko 1 centimetro ilgio kirmėlę. Norėdami nustatyti tikslią diagnozę, jie kreipėsi į parazitų specialistus. „Wellcome Trust Sanger Institute“ Kembridže dirbantys specialistai išsiaiškino, kad vyro smegenyse gyvenęs parazitas yra retos rūšies kaspinuotis Spirometra erinaceieuropaei.

Nuo 1953 metų užfiksuota kiek daugiau nei 300 atvejų, kai šis parazitas apsigyvena žmogaus organizme. Europoje iki šiol buvo tik du tokie atvejai.

Smegenų cisticerkozė – neurocisticerkozė. Susidariusios 5–15 mm dydžio cistos spaudžia smegenų audinius, atsiranda stiprūs galvos skausmai, ligonį pykina, jis vemia, apie 88 proc. ligonių būna į epilepsiją panašių priepuolių. Smegenų pamato minkštosiose dangose gali susiformuoti šakotasis cisticerkas, Cysticercus racemosus. Jis užauga iki 250 mm ilgio. Manoma, kad tai anomalinė Cysticercus cellulosae forma. Ši ligos forma yra gyvybei grėsminga, nesuteikus reikiamos medicinos pagalbos ji gali baigtis mirtimi.

Apie kitas kaspinuočių sukeliamas ligas

Atsižvelgiant į rūšį, kaspinuočiai organizme gali užaugti iki 15 m ilgio. Žmonių organizme dažniausiai parazituoja galvijinis, kiaulinis, platusis ir mažasis kaspinuotis. Į žmogaus organizmą paprastai pakliūva lervos, iš kurių žarnyne išauga parazitai.

Galvijinis kaspinuotis sukelia teniarinchozę. Kaspinuočio ilgis gali siekti 4–10 m. Žmogus užsikrečia valgydamas netinkamai iškepusią arba išvirusią, lervų turinčią galvijų mėsą. Šeimininkės neretai užsikrečia ragaudamos žalią maltą mėsą.

Sergantys asmenys greitai netenka svorio, juos pykina, jie vemia, nereguliariai tuštinasi, pablogėja jų apetitas, jiems svaigsta galva, pasidaro irzlūs, nemiega.

Kiaulinis kaspinuotis sukelia teniazę. Kūno ilgis iki 2 metrų. Žmogus užsikrečia vartodamas žalią ir nepakankamai termiškai paruoštą mėsą ar mėsos produktus. Ligos požymiai tokie pat kaip ir užsikrėtus galvijiniu kaspinuočiu.

Platusis kaspinuotis sukelia difiliobotriozę. Jo kūno ilgis 6–15 m. Žmogus užsikrečia valgydamas ne visai išvirusią ar iškepusią, mažai sūdytą upių žuvį. Ligos požymiai dažnai būna nelabai ryškūs. Sergančiajam silpna, svaigsta galva, teka seilės, pykina, vemiama, viduriuojama arba viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, skauda pilvą.

Būdingas požymis – ant liežuvio atsiranda ryškiai raudonų skausmingų dėmių ir įskilimų.

Mažasis kaspinuotis sukelia himenolepidozę. Kūno ilgis tik 3–5 cm. Jais užsikrečiama per nešvarius namų apyvokos daiktus, pavyzdžiui, durų rankenas, unitazus, ant kurių yra kirmėlių kiaušinių. Dažniausiai suserga vaikai.

Ligoniui skauda pilvą, svaigsta galva, jį pykina, sumažėja apetitas, viduriuojama, sergantys vaikai lėčiau vystosi. Skirtingai nuo kitų kaspinuočių, mažuoju kaspinuočiu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio žmogaus, kuris išskiria su išmatomis parazito kiaušinių.