„Pirmosios nakties efektas“: kodėl negalite užmigti naujoje vietoje?

Tyrimai rodo, kad PNE iš esmės yra neurologinis atitikmuo miegojimu su viena atmerkta akimi. Kai einate miegoti naujoje vietoje, iš tikrųjų tik pusė jūsų smegenų ilsisi, „Current Biology“ žurnale paskelbė tyrėjai.

Tyrėjai stebėjo naujoje aplinkoje mėginančius užmigti žmones – tyrė jų smegenų bangų aktyvumą giliausioje miego ciklo dalyje.

Per pirmąjį eksperimentą buvo nustatyta, kad žmonės pirmąją naktį patiria žymiai didesnį aktyvumą kairėje smegenų pusėje nei dešinėje. Tai rodė, kad kairioji smegenų pusė net ir miegant išliko gana budri. Kai stebimi žmonės ėjo miegoti antrą naktį toje pačioje vietoje, asimetrija išnyko ir abi smegenų pusės ilsėjosi.

Mokslininkų teigimu, daug paukščių ir jūros žinduolių taip nuolat miega. Tik pusė jų smegenų visiškai ilsisi – taip jie gali išlikti pakankamai budrūs potencialiems pavojams.

Norėdami patikrinti, ar ir žmonės pirmąją naktį naujoje vietoje ne visiškai ilsina savo smegenis dėl to, kad nebūtų visiškai pažeidžiami, turėjai žiūrėjo, ar jie labiau reaguoja į išorinius dirgiklius.

Mokslininkai stebimų žmonių paprašė subarbenti pirštais, kai jie pabunda išgirdę garsus. Jie miegojo dvi naktis naujoje vietoje, ir mokslininkai abi naktis leido garsus.

Reakcijos laikas nuo garso paleidimo iki pirštų subarbenimo buvo žymiai trumpesnis pirmąją naktį nei antrąją. Tai rodo, kad dėl PNE smegenys ne tik yra geriau suvokiantys aplinką, bet iš tikrųjų ir greičiau pabunda.

Tyrėjų teigimu, užmigimui pirmąją naktį net neturi reikšmės lovos patogumas. Stebimų žmonių buvo prašoma įvardinti, jeigu jie lovoje jautėsi nepatogiai, ir nė vienas jų pirmąją naktį tuo nesiskundė, nors visi patyrė PNE.

Šie rezultatai, anot mokslininkų, rodo, kad asimetriškas miegas pirmąją naktį naujoje aplinkoje yra apsisaugojimo mechanizmas žmonėms – lygiai taip, kaip ir gyvūnams. Tačiau žmonės geba greitai prisitaikyti ir apsipratę su nauja vieta grįžta prie įprasto miego.