Pradeda aiškėti paslaptingos 9/11 gelbėtojų mirtys: „tai tik pati pradžia“

P. Perezas turi ir 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių nuotraukų. Tą rytą jis stovėjo prie bokštų su skaitmeniniu fotoaparatu, netoli nuo bokštų esančioje telekomunikacijų bendrovėje jis dirbo vadybininku. „Ėjau į darbą ir staiga – bum, išgirdau, kaip į vieną iš pastatų rėžėsi turbina. Pamenu garsus, (iš bokštų) šokančius žemyn žmones. Marmurinė aikštė prie bokštų, kurioje stovėjo žemės rutulio skulptūra. Pamenate, joje buvo ir garsiakalbis? Grojo muzika. Muzikos negalėjo išjungti, ji skambėjo automatiškai. Žmonės šokinėjo (iš pastatų), skraidė nuolaužos. Buvo siaubinga“, – pasakojo vyriškis.

P. Perezas, turintis greitosios pagalbos teikimo pažymą, padėjo žmonėms vaduotis iš degančių pastatų. Kitą dieną jis vėl atėjo į tą vietą, savanoriškai kartu su tūkstančiais policininkų, ugniagesių, statybininkų ir kitų ieškojo gyvųjų. Jis savaitėmis dirbo po 12–14 valandų. Kai pavargdavo, vietoje nusnūsdavo.

Dabar, praėjus 15-ai metų po tragiškų rugsėjo 11-os įvykių, jis stengiasi susitaikyti su skaudžia realybe – gelbėjimo darbai 2001 m. jį susargdino ir galėjo netgi pražudyti. „Nuo 2005 iki 2009 m. šešis ar septynis kartus buvau atsidūręs ligoninės priimamajame, galvodamas, kad man – širdies smūgis ir kad tuoj mirsiu“, – pasakoja P. Perezas (59 m.).

Iš tiesų tai buvo panikos priepuoliai, širdis plakdavo 157 kartus per minutę – kur kas dažniau nei turėtų plakti sveiko jo amžiaus žmogaus. Kildavo ir kvėpavimo sutrikimų – per miegus jis imdavo dusti, nubusdavo. P. Perezas sužinojo, kad jam – plaučių liga, potrauminis streso sindromas, nosies gleivinės uždegimas, astma, o kepenys tiek padidėjo, kad ėmė spausti stemplę, diafragmą, skrandį ir kitus virškinimo organus.

Dabar kepenų liga pasiekė tokį lygį, kad pasveikimas ar kepenų regeneracija nebeįmanoma, gali pagelbėti tik kepenų persodinimas. Belieka laukti. Jei liga progresuos, gydytojai baiminasi, kad galimas kepenų vėžys arba kepenys nustos funkcionuoti. „Niekada nevartojau narkotikų, nevartoju alkoholio. Sveriu 74 kg, esu lieknas, tik kepenys tarsi vamzdis viduje ant pilvo.“

Buvimas arčiausiai sprogimo centro

P. Perezas – vienas iš tūkstančių mirtinomis ligomis susirgusių žmonių, kurie susirgo, nes buvo arčiausiai sprogimo centro. Vyriausybė po išpuolių įsteigė pasaulio prekybos centrų sveikatos programą, kurios gydytojai apie 70 vėžio rūšių susiejo su buvimu arti sprogimo centro. Daug žmonių susirgo retomis vėžio rūšimis, kurios staigia išsivystė ir kurias sudėtinga gydyti. „Po Pasaulio prekybos centro išpuolių pasipylė beveik visos įmanomos plaučių ligos, beveik visos vėžio rūšys, viršutinių kvėpavimo takų ligos, gastroezofaginis refliuksas, potrauminio streso sindromas, nerimas, panikos priepuoliai ir kt.“, – „Newsweek“ teigė daktaras Davidas Prezantas.

Išskyrus Antietamo mūšį Amerikos Pilietinio karo metu, 2001 m. rugsėjo 11-oji nusinešė daugiau amerikiečių gyvybių, nei kitos dienos JAV istorijoje: žuvo 2 996 žmonės, iš jų – 265 užgrobtuose lėktuvuose, 125 Pentagone, 2 606 Pasaulio prekybos centre ir aplink jį. Rugsėjo 11-ąją žuvo daugiau nei 411 pagalbos tarnybų darbuotojų, po išpuolių gelbėjimo tarnybų darbuotojų mirčių skaičius iki liepos mėn. padidėjo iki 1 064, anot „Newsweek“ gautų duomenų iš JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro bei Nacionalinio profesinio saugumo ir sveikatos instituto.

Gyventojai irgi nukentėjo – po rugsėjo 11-osios apie 400 000 žmonių susirgo vėžiu ir psichinėmis ligomis. Susirgo tie, kurie gyveno ir dirbo pusantros mylios atstumu nuo sprogimo centro Manhatane ir Brukline, o dauguma dar nežino apie jiems gresiantį pavojų. Pasaulio prekybos centro sveikatos duomenų registro, kuris stebi apie 71 000 gelbėtojų ir likusių gyvų sveikatą, direktorius Markas Farfelis sakė: „Daugelis žmonių nesusieja dabartinių simptomų su rugsėjo 11-ąja.“

Bronkso rajone gyvenantis policininkas Richardas Dixonas pritaria: „Nemanai, kad šiandieninis kosulys rytoj virs vėžiu.“ Jis du mėnesius po išpuolių dirbo su gelbėtojais. Vėliau jam išsivystė miego apnėja, sinusitas ir gastroezofaginis refliuksas, kuris gal būti vėžio pranašas.

Jis – vienas iš tų, kuriems pasisekė. Priešingai nei jo kolegos, jis dar gali dirbti ir neserga vėžiu.

„Per išpuolius netekome 23-ijų Niujorko policininkų, – sakė jis. – Kur kas daugiau mirė vėliau nuo ligų, kilusių po rugsėjo 11-osios. Reikia išsiaiškinti kodėl, antraip rugsėjo 11-osios aukų sąrašas ilgės.“

Vėžio kloaka

Šiuo metu, praėjus 15-ai metų po teroro išpuolių, medikai ima suprasti, kodėl žmonės vis dar miršta. Kai bokštai sugriuvo, išsiskyrė daugybė kancerogenų ir žemutinis Manhatanas virto vėžio ir mirtinų ligų kloaka. „Niekada nesužinome to debesies sudėties, nes vėjas jį išnešiojo. Tačiau žmonės juo kvėpavo, suvalgė su maistu. Žinome tiek, kad jame buvo daugybė baisių medžiagų. Degantis aviacinis kuras. Plastikas, metalas, stiklo pluoštas, asbestas. Tai buvo tiršta, baisi masė. Raganų nuodai“, – sakė medikė Mary Crane.

Praėjus keliems mėnesiams po išpuolių, Niujorko nacionalinė išteklių apsaugos taryba išleido ataskaitą, kurioje rašoma, kad Pasaulio prekybos centro šiauriniame bokšte buvo 400 tonų asbesto. Jis, degdamas kartu su baldais, kompiuteriais ir tūkstančiais fluorescencinių lemučių pastatuose, išskyrė švino, gyvsidabrio, lakių organinių komponentų ir kitų nuodingų medžiagų.

Kaip rašoma ataskaitoje, po rugsėjo 11-osios šimtai, o gal net tūkstančiai nuodingų komponentų akimirksniu pateko į orą precedento neturinčiu mastu. Poveikis iki galo nežinomas.

Ugnis griuvėsiuose degė daugiau nei tris mėnesius, todėl iš karto po sprogimo ore pasirodžiusios nuodingos medžiagos ir po kelių savaičių tebebuvo aptinkamos ore. Tyrimų rezultatai patvirtina, kad šildymo, ventiliavimo ir oro kondicionavimo sistemas būtina profesionaliai išvalyti, siekiant sumažinti ilgalaikę riziką.

Nauji tyrimai patvirtina, kad toksiškas kokteilis kur kas padidino vėžio susirgimų lygį. „Lyginant mūsų susirgimų vėžiu lygį su apskritai visos Amerikos, mūsų lygis yra apie 10 proc. didesnis, nei tikėtasi, – aiškino D. Prezantas, kuris stebi 15700 ugniagesių ir gelbėjimo tarnybų darbuotojų sveikatą. – Palyginus (duomenis) su duomenimis iki rugsėjo 11-osios, ugniagesių susirgimų vėžiu lygis padidėjo nuo 19 iki 30 proc.“ Jo teigimu, duomenys pateikiami, atsižvelgiant į amžių bei kitus veiksnius, siekiant maksimalaus objektyvumo.

D. Prezantas teigia, kad po rugsėjo 11-osios sumažėjo ugniagesių plaučių tūris. Gydytojo teigimu, įprastai plaučių tūris atsistato, bet po sprogimų ugniagesių plaučių tūris neatsistatė nepaisant gydymo ir nepaisant laiko. Anot D. Prezanto, taip nutiko dėl ekstremaliai nuodingų, kancerogeninių dulkių, kilusių po pasaulio prekybos centro sprogimo.

Deja, po išpuolių vyriausybė paskelbė, kad oras sprogimo cento 16 akrų zonoje yra nekenksmingas. Praėjus savaitei po bokštų griuvimo, tuometinė JAV aplinkosaugos agentūros vadovė Christine Todd Whitman pareiškė, kad oras nekelia grėsmės sveikatai. Ji klydo. Tuo metu agentūra neturėjo „pakankamai duomenų ir tyrimų, kad darytų tokį pareiškimą“, anot 2003 m. JAV generalinio inspektoriaus atskaitos.

Vėliau JAV Apeliacinis teismas nusprendė, kad Ch. T. Whitman nebuvo atsakinga už Aplinkosaugos agentūros pareiškimus, nes neketino padaryti žalos. Na bet gelbėtojas P. Perezas vis dar piktinasi dėl tuometinio agentūros pareiškimo. Nuo nuodingų dulkių susirgo ir mirė keli jo draugai. „Niekas nieko nesakė apie chemikalus, koks poveikis prisikvėpavus šitiekos toksinų ir žmonių palaikų pelenų. Turėjau draugų, kuriems plaučiuose išsivystė karcinoma“, – sakė vyriškis.