Beprecedentis atvejis medicinoje: aklumas tai atsiranda, tai išnyksta - kaip tai gali būti?

Pacientė B.T. (jos tapatybė neatskleidžiama) serga daugialypiu asmenybės sutrikimu. Būdama 20 metų B.T. pateko į autoavariją ir neteko regėjimo. Tačiau aklumas atsirado ne dėl akių, kurios išliko sveikos, o dėl smegenų pažeidimo.

Po kelerių metų B.T. imta gydyti nuo daugialypio asmenybės sutrikimo. Nustatyta, kad ji turi 10 skirtingų asmenybių, turinčių skirtingas lytis, vardus, balsus, kūno kalbą ir t.t. O ketvirtaisiais B.T. gydymo metais nutiko kai kas labai neįprasto – moteris iš dalies atgavo regėjimą.

Kai kurios B.T. asmenybės vėl ėmė regėti, o kitos liko aklos. Medicinoje tai yra beprecedentis atvejis, kurio tikrumu labai sunku patikėti, – juk B.T. iš pradžių galėjo apsimetinėti akla ir vėliau sugalvoti, kad kai kurios jos asmenybės mato.

Tačiau B.T. tiriantys mokslininkai sako, kad turi įrodymų, jog moteris pati negalėjo išgalvoti aklumo, – jos smegenys seniau nereaguodavo į vizualinius dirgiklius. Jie nustatė, kad dirginant smegenų žievę, atsakingą už regėjimą, ji ėmė siųsti elektros impulsus.

Tyrimai rodo, kad B.T. įsikūnijus į kai kurias asmenybes jos smegenys reaguoja į dirgiklius, o į kai kurias – nereaguoja. Mokslininkai mano, kad B.T. aklumas turi „psichogeninę“ kilmę – kai sutrikimas atsiranda dėl patiriamo emocinio ar psichologinio streso – joks biologinis procesas negalėtų sukelti tokio staigaus aklumo atsiradimo ir jo dingimo.

Tai nereiškia, kad B.T. išsigalvoja, jog yra akla, ji iš tikrųjų yra akla. Kai kurie nerviniai takai blokuoja informacijos pateikimą smegenims. Taigi jos aklumas yra „psichogeninis“, bet realus.