Sukurtas pagirių ir apsinuodijimo nesukeliantis alkoholis: 100 kartų saugesnis už dabartinius gėrimus

Alkosinto išradėjas, britų neuromokslininkas Davidas Nuttas, sako, kad jo tikslas buvo išgelbėti žmonių gyvybes.

„Alkoholis kasmet nusineša 4 milijonus gyvybių. Noriu, kad šios skerdynės liautųsi“, – savo darbą motyvuoja mokslininkas.

Alkosinto metabolizavimo organizme kelias turėtų padėti žmonėms išvengti kai kurių žalingų ir netgi mirtinai pavojingo poveikio kepenims, susijusio su alkoholio vartojimu, aiškina mokslininkas.

Kol kas D.Nuttas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kas tiksliai yra alkosintas, kaip jis veikia ar kaip padėtų išvengti žalingo alkoholio poveikio. „Twitter“ socialiniame tinkle jis tvirtina, kad detales slepia tol, kol nebus garantuotos jo intelektinės nuosavybės teisės.

Tiesa, leidinio „The Independent“ duomenimis, D.Nuttas dirba ne su viena, o net su 90 skirtingų alkosinto sudėčių ir atliekami visų jų „kruopštūs tinkamumo visuomeniniam naudojimui tyrimai“.

D.Nutto skaičiavimais, alkosintas yra 100 kartų saugesnis už alkoholį. Viena iš jo saugumą didinančių priežasčių – alkosinto būtų suvartojama kur kas mažiau nei natūralaus alkoholio. Tradiciškai alkoholiniame gėrime alkoholio kiekis yra skaičiuojamas gramais, o alkosinto kiekis būtų skaičiuojamas miligramais, sakė D.Nuttas, pridūręs, kad jame ir kalorijų beveik nėra.

Kol kas nėra žinoma, ar įmanomas alkosinto perdozavimas, ar nuo jo vartojimo susidarytų priklausomybė.

Kita priežastis, dėl kurios, D.Nutto teigimu, alkosintas yra saugesnis už alkoholį – tai skilimo produktai: organizme skaidant alkosintą nesusidaro acetaldehido, kuris yra įprastas alkoholio vartojimo pėdsakas.

Anot Luizianos valstybinio universiteto (JAV) Sveikatos mokslų centro Alkoholio ir vaistų priklausomybės kompetencijų centro fiziologijos profesoriaus asistento Scotto Edwardso, „acetaldehidas yra nuodas, kuris organizme kaupiasi tuomet, kai alkoholio vartojama daugiau, nei organizmas geba pilnai metabolizuoti“.

Acetaldehido kiekiui organizme peržengus ribą, kurią gali suskaidyti kepenys, šis nuodas gali kauptis audiniuose ir sukelti jų pažeidimus, tvirtina S.Edwardsas.

Daug alkoholio vartojantiems žmonėms šis junginys gali sukelti cirozę – su alkoholio vartojimu siejamą kepenų ligą, kuri, jei žmogus visiškai neatsisako velnio lašų, mirties tikimybę per artimiausius penkerius metus padidina iki 50 procentų. Vartojant itin didelius alkoholio kiekius acetaldehidas gali kauptis ir širdyje, kur sukelia pažeidimus, dėl kurių išsivysto lėtinės širdies ligos.

O kas sukelia pagirias?

Pagirių simptomai taip pat bent jau dalinai siejami su acetaldehidu, sako S.Edwardsas. Nors tai, kokią įtaką skirtingi alkoholinių gėrimų komponentai turi pagirioms, nėra aiškiai žinoma, mokslininkai nustatė, jog kai kurių žmonių organizmų ribotas gebėjimas skaidyti acetaldehidą reiškia, kad pagirias jie gali jausti suvartoję ir minimalius alkoholio kiekius.

Tai yra genetinė variacija, kuri iš Azijos kilusiems žmonėms būdinga daugiau nei kitų pasaulio regionų gyventojams. Šios genetinės variacijos poveikį atkartoja vaistas disulfiramas, blokuojantis fermentą, kuris skaido acetaldehidą. Todėl suvartojus šį vaistą alkoholio gėrimas gali sukelti vėmimą ir labai stiprų galvos skausmą.

Kitos priežastys, dėl kurių juntame nemalonius pagirių požymius, yra skysčių praradimas, acetaldehido poveikis hormonams, kraujo cheminiai pokyčiai, miego ir budrumo ciklo sutrikdymas ir uždegimo procesuose dalyvaujančių junginių aktyvumas.

D.Nuttsas tvirtina, kad alkosintas ne tik padėtų žmonėms išvengti pagirių ir galimo kepenų pažeidimo, bet ir pasižymėtų „teigiamomis“ alkoholio savybėmis – sukeltų atsipalaidavimo, nestiprų euforijos jausmą.

D. Nuttas tvirtina, kad alkosinto sudėtyje esantys junginiai, lygiai kaip ir alkoholis, atliks panašų vaidmenį į neurotransmiterį GABA, kuris gali sumažinti nerimą. Tačiau S.Edwardsas tvirtina, kad „GABA yra vienas iš dažniausiai smegenyse pasitaikančių neurotransmiterių, todėl kišant nagus prie šios sistemos reikia išskirtinio atsargumo“.

Pavyzdžiui, padidinus GAB aktyvumą, anot S.Edwardso, galimas „reikšmingas sprendimų priėmimo ir motorinės funkcijos sutrikdymas, su visomis sociologinėmis ir teisinėmis pasekmėmis“.

Mokslininkas pridūrė, kad alkoholis pasižymi poveikiu praktiškai visiems organams – dažniausiai žalingais, jeigu velnio lašai vartojami be saiko. Tai reiškia, kad prieš patekimą ant parduotuvių lentynų būtina atlikti kruopščius saugumo bandymus, ypač įvertinus jau atsiradusią „gerk kiek nori – pagirių nebus“ alkosinto reputaciją.

Poveikis sveikatai – nežinomas

Kai jau minėta, alkosinto paprasti mirtingieji įsigyti dar negali, tačiau ir pradėjus jį platinti žmonės turėtų atsargiai vertinti jo vartojimą iki tol, kol nebus žinomi plataus masto saugumo tyrimų rezultatai.

S.Edwardsas alkosintą lygino su elektroninėmis cigaretėmis: vartotojai jas gali įsigyti, nors nėra žinoma, koks yra šiose cigaretėse garinamų medžiagų poveikis plaučiams ar burnos ertmei.

„Vienas pavojingiausių aspektų vartojant bet kokias įkvepiamas medžiagas – nuo narkotikų iki elektroninių cigarečių – yra nežinojimas, kokia yra į organizmą patenkančios medžiagos tiksli cheminė sudetis“, – sakė S.Edwardsas.

Anot S.Edwardso, D.Nuttas yra žinomas neuromokslininkas, gerai susipažinęs su daugeliu vartojimui skirtų produktų saugumo nustatymo klausimų. Ir nors paprastus žmones alkosintas labiausiai domina kaip priemonė atsipalaiduoti su mažiau pasekmių organizmui, S.Edwardsas mano, kad sintetinis alkoholis gali pasižymėti ir kita teigiama savybe.

„Pagirios ir kiti abstinencijos simptomai yra ne šiaip nemalonios smulkmenos – dėl jų mažėja produktyvumas darbe ar mokymosi įstaigoje, todėl bėgant laikui kaupiasi pagirių socialinė ir ekonominė kaina“, – sako S.Edwardsas.

Ir nors daugeliui žmonių sunkūs šeštadienio rytai jų bendro savaitės produktyvumo niekaip nekeičia, esama tokių, kurie abstinencijos simptomus nepaliaujamai slopina naujomis alkoholi dozėmis.