Galima valgyti ar iš karto išmesti lauk: visa tiesa apie sudygusias ir pažaliavusias bulves

Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia verta susipažinti su pačia bulve ir jos biologinėmis savybėmis.

Daugelis žmonių mano, kad bulvės yra šakniavaisiai, nes auga po žeme (kaip morkos, pastarnokai ir kt.), tačiau iš tikrųjų jie yra „modifikuoti stiebavaisiai“; dar tiksliau – bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių genties augalas.

Kai kurie jo stiebai lieka po žeme kartu su „motininiu“ vaisiumi (bulve, kuri buvo pasodinta, išdygo ir galiausiai liko nebegyva žemėje). Ant šių stiebų ir užderi naujas derlius, kurį reikia iškasti. Tokia taktika leidžia augalui išgyventi šaltu žiemos laikotarpiu.

Dauguma turbūt yra girdėję, kad bulvėse gausu angliavandenių. Fotosintezės metu iš anglies dioksido ir vandens saulės energija sukuria gliukozę ir ją kaupia. Taip yra todėl, kad sėkmingam peržiemojimui šios daržovės privalo turėti pakankamai maisto medžiagų.

Kas iš tiesų gali apnuodyti?

Jei į bulvę pasižiūrėsite atidžiau, jos paviršiuje galite pastebėti mažas „akutes“. Iš tikrųjų tai yra stiebo mazgai. Būtent iš jų formuojasi nauji lapai ir šaknys, todėl, palaikius bulvę ilgiau spintelėje, pastebime iš žievės styrančius ūglius.

Jų augimą skatina namų šiluma ir šviesa, todėl bulves geriau laikyti vėsioje, tamsioje vietoje. Tačiau, kaip apie pažaliavusias bulves? Dauguma turbūt esate girdėję, kad šių žalėsių valgymas taip pat gali baigtis liūdnai. Bet kaip yra iš tiesų?

Šviesa bulvėje sukelia tam tikras fiziologines reakcijas, kurių metu susikuria chlorofilas. Jis nėra kenksmingas ir net suteikia mums naudingų mineralų, tokių kaip geležis. Būtent ši medžiaga lapinėse daržovėse sukuria tamsiai žalią spalvą.

Bet šviesa ir šiluma taip pat paskatina solanino gamybą – cheminio junginio, kurio didesnis kiekis sukelia apsinuodijimo simptomus žmogaus organizme. Taip gali prasidėti pykinimas, viduriavimas, vėmimas, skrandžio spazmai, galvos skausmas ir svaigimas.

Ši cheminė medžiaga koncentruojasi kartu su chlorofilu aplink naujai besivystančius ūglius. Taigi štai, kodėl neturėtumėte valgyti pažaliavusios arba jau šiek tiek pradygusios bulvės.

Neskubėkite išmesti

Žinoma, jūs galite pašalinti žaliąjį plotą ir ūglius, kas sumažina toksinės reakcijos tikimybę, tačiau tokia bulvė gali būti karti. Augimo proceso pradžia taip pat sumažina jos maistingumą.

Tačiau neskubėkite žaliųjų nuopjovų išmesti į šiukšlių dėžę. Jos gali būti puiki „sėkla“ jūsų naujai bulvių partijai. O jeigu neturite sąlygų įsirengti daržą, lupenos šaltą žiemą gali pamaloninti mažuosius mūsų draugus – paukščius.

Straipsnį parašė sodininkystės specialistė Caroline Wright iš Nottinghamo Trento universiteto.