Metrologijos profesorius: „alkotesteriai kartais rodo ne žmogaus girtumą, o pieno riebumą - tai didžiulė problema, apie kurią niekas nekalba“

Apie šią situaciją pasakoja profesorius emeritas hab. dr. Rimvydas Povilas ŽILINSKAS, buvęs Kauno technologijos universiteto Metrologijos instituto direktorius.

Kartkartėmis į viešumą iškyla atvejai, kai policija alkotesteriais fiksuoja nematytus vairuojančių girtuoklių promilių skaičius – 6 ar net 7, kai, medicinos požiūriu, toks asmuo turėtų gulėti komos būsenos… Kas tai? Nauja vietos aborigenų mutantų, kurių gyslomis vietoj kraujo teka alus, veislė, o gal tai alkotesterio fokusai?

Ypač dažni ginčijami atvejai, kai vienkartiniu alkotesterio matavimu randamas šiek tiek didesnis nei leistinas promilių skaičius (pvz., 0,42 ar 0,43) ir vienareikšmiškai fiksuojamas baustinas lengvas girtumas. Surašomi protokolai ir skiriamos baudos, t.y. pasitikima vienkartiniais alkotesterio rodmenimis, neleidžiama čia pat pakartoti matavimo.

Nesutinkantis asmuo turi vienintelę alternatyvą – kaltas ar ne, kuo skubiau atlikti mokamą kraujo tyrimą. Tačiau net ir patvirtinus, kad alkoholio koncentracija neviršija leistino dydžio, tai nebūtinai bus, kaip rodo teismo bylų praktika, pakankamas argumentas išteisinti. Mat nekaltumo prezumpciją užgožia paplitęs įsitikinimas, kad alkotesteris rodo alkoholio koncentraciją kraujyje.

Dviprasmiškos formuluotės

To priežastis – dviprasmiškos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių formuluotės, nekvalifikuotas matavimų taikymas bei matavimo rezultatų interpretavimas teismų praktikoje. Turime įteisintą situaciją, kai prasižengimui ir kaltei nustatyti vietoj įrodymų pasitenkinama įtarimais. Manoma, kad taip ir turi būti, patvirtinant teismų sprendimais galimai girtų vairuotojų bylose.

Nusižengimo eismo saugumui įrodymas ir baudų už autotransporto vairavimą esant neblaiviam skyrimas vykdomas pasiremiant alkoholio koncentracijos matavimu ir jo rezultatais. Tam pasitelkiamos 2006 m. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 542 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. 

Šių taisyklių 1 d. 2 sk. įvardijama: „Ne-blaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose (kokiuose?), Europos Sąjungos teisės aktuose (kokiuose?) ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą.“

Čia į vieną vietą suplakti keli nevienaprasmiai požymiai, kurių reikšmė, įvertinant galimą alkoholio poveikį, yra skirtingi. Pagal šias formuluotes girtumas be esminio pagrindo tiesiogiai siejamas su alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse, nors vienintelis tiesioginis rodiklis yra alkoholio kiekis kraujyje, veikiantis žmogaus smegenų veiklą.

Antra, kadangi kalbama apie vairuotojo „čia ir dabar“ tyrimą, tai sunkiai įsivaizduojamas „biologinių organizmo terpių“ tyrimas eismo sąlygomis policijos pareigūno turimomis „specialiomis techninėmis priemonėmis“, t.y. alkotesteriu.

Tų pačių taisyklių kitas punktas nurodo, kad tikrinimas yra „policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas)“ – jau be kraujo tyrimo. (Beje, Lietuvos metrologijos įstatymas nenumato jokių „specialiųjų techninių priemonių“, skirtų matavimams ir juo labiau patikrai.)

Jei nėra akivaizdžių apsvaigimo požymių (nerišli kalba, pusiausvyros sutrikimas), alkoholio garai iškvepiamame ore teparodo, kad vairuotojas gali būti vartojęs alkoholinių gėrimų ir sukelti įtarimą, tačiau ar yra viršyta leistina norma, gali būti patvirtinta tik kraujo tyrimu (ir tai ne 100 proc.).

Esamai vairuotojų girtumo nustatymo tvarkai prieštarauja ir tų pačių taisyklių antros dalies nuostatos, kuriose nurodoma, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu patikrinimo.

Policininkas sustabdęs vairuotoją vienkartinio alkotesterio parodymo pagrindu priima sprendimą, kad vairuotojas girtas, ir iš karto a priori nustato teisės pažeidimo faktą bei vairuotojo kaltės dydį. Tuo pat metu LR sveikatos apsaugos ministro

2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui), apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika nurodo (p. 10.4), kad greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Pirminio tyrimo (testavimo) rezultatai privalo būti patvirtinti tiesiogiai tiriant alkoholio koncentraciją kraujyje. 

Pagal esamą vairuotojų kontrolės praktiką pripažįstama, kad ne teismas, o policininkas surašydamas protokolą jau nustato kaltę. Įrodymas – alkotesterio vienkartinio matavimo metu parodytas promilių skaičius tikrinto vairuotojo iškvepiamame ore.

Paradoksas: matuojama alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o baudžiama pagal alkoholio kiekį kraujyje, manant, kad tarp jų yra tiesioginis ir griežtai fiksuotas ryšys, nors tam patvirtinti yra tik alkotesterių gamintojų bei pardavėjų patikinimai.

Atrodo, kad taisyklių sudarytojai per daug nesivargindami į nacionalinį dokumentą perkėlė nelabai vykusį vertimą, neturėdami supratimo apie žmogaus organizmo psichofizinius-biologinius mechanizmus ir matavimų naudojimą teisinėje praktikoje.