Markas Zuckerbergas turi naują tikslą, kuris radikaliai pakeis pasaulį: investuoja milijardines sumas į mediciną

Pora pradėjo paaukodama 3 mlrd. dolerių per 10 metų iniciatyvai, kuri nukreipta į keturias pagrindines ligų grupes: vėžį, infekcines ligas bei širdies ir neurologinius susirgimus.

Noras „išgydyti visas ligas“ pagirtinas, o 3 mlrd. dolerių auka – dosni, nors ne tokia jau didelė, medicininių tyrimų finansavimo kontekste. Tačiau svarbiausias klausimas, kurį turėtume sau kelti – ar išties įmanoma rasti vaistus nuo visų ligų?

Pasak mokslininkų, tai priklauso nuo to, apie kokias ligas kalbėsime. Tačiau, žiūrint bendrai, nors šis tikslas dar nepasiektas, supratimas apie ligų priežastis gali būti geresnis nei manome. Užkrečiamųjų ligų atveju, „gydymo, prevencijos ir suvaldymo“ tikslas sudėtingesnis nei atrodo.

Ericas Rubinas, imunologijos ir infekcinių ligų tyrėjas iš Harvardo T.H.Chan visuomenės sveikatos mokyklos, sako, kad patogenai – bet kurios infekcinės ligos sukėlėjai, t. y., bakterijos, virusai ar kiti mikroorganizmai – vystosi skirtinga sparta. Lėtai evoliucionuojantys, tarkime, sukeliantys raupsus ar drakunkuliozę, gali būti išnaikinti. Bet su sparčiai evoliucionuojančiais patogenais, tokiais kaip gripo virusas, susidoroti daug sunkiau.

„Kasmet mus užkrečiantis gripo virusas skiriasi nuo viruso, užkrėtusio pernai, – pažymi E.Rubinas. – Tiesą sakant, jis skiriasi nuo daugybės bet kuriuo metu cirkuliuojančių skirtingų gripo virusų.“

Kai kurie pokyčiai yra smulkūs ir tada turimas imunitetas nuo naujo užkrato daugiau ar mažiau saugo, tačiau jei mutacijos stambios, turimas imunitetas nelabai kuo gali padėti, pabrėžia E.Rubinas. Tačiau tai nereiškia, kad sparčiai kintančių patogenų negalima pažaboti, sako E.Rubinas. Patogenams vystant atsparumą kokioms nors priemonėms, jų patogeniškumas – gebėjimas augti ir sukelti ligą – silpsta.

Pasak Francis S.Collinso, Nacionalinių sveikatos institutų direktoriaus, nors įsivaizduoti pasaulį, kuriame nebūtų infekcinių ligų, sunku, tikrai galime sukurti tokį, kuriame šios ligos būtų kontroliuojamos.

„Neišnaikinsime infekcinių ligų Žemėje, tačiau turėsime strategijas sparčiai su jomis kovoti, jeigu jos pasirodytų, – sako F.S.Collinsas. – Manau, galime sukurti tobulėjančią sistemą, gebančią vis sparčiau aptikti naujus užkrečiamųjų ligų protrūkius ir nedelsiant pritaikyti reikiamas prevencijos ir gydymo strategijas. Jau dabar spartiname tempą.“

Kiek kitokia situacija su vėžiu. Nors yra daugiau nei 100 skirtingų vėžio rūšių – kiekviena iš jų asmenį veikia skirtingai, priklausomai nuo jo amžiaus, lyties, rasinės/etninės grupės, ir geografinės padėties – čia irgi pažanga žymi.

„Nors tai – per 200 ligų, jei ir toliau esama tendencija išliks, per porą ateinančių dešimtmečių padarysime milžinišką pažangą vėžio valdyme ir vis daugiau pacientų jį išgydysime“, – sako Ronaldas DePinho, Teksaso universiteto MD Anderson vėžio centro vadovas.

R.DePinho sako esantis nusiteikęs optimistiškai dėl vykstančios vėžio prevencijos, aptikimo ir gydymo pažangos, bet didžiausia kliūtis yra greitos ir kokybiškos priežiūros prieinamumo skirtumai įvairiose pasaulio vietose.

„Vėžys visada bus su mumis, kadangi ilgėjanti gyvenimo trukmė yra svarbiausias vėžio vystymosi faktorius. Jis liks su mumis, – sako R.DePinho. – Didžiausias kilsiantis vėžio iššūkis bus ne tiek ligos prevencija, aptikimas ar gydymas, o viso to prieinamumas.“

Galiausiai, ligos išgydymo perspektyvos kiekvienu atveju skiriasi, bet F.S.Collinsas sako, kad tai įgyvendinamas tikslas.

„Tai drąsus ir ambicingas tikslas, bet tokie tikslai man patinka ir, manau, gydymo nuo visų ligų sukūrimas išties yra tai, ką galėtume įsivaizduoti nutinkant dar šiame šimtmetyje, – svarsto F.S.Collinsas. – Ar gydymą galėsime sėkmingai taikyti kiekvienam sergančiam – kitas klausimas, tačiau pasitelkus visą atkaklumą ir energiją, tyrimai turėtų išspręsti visas kilsiančias problemas.“