Demencija tampa vienu iš didžiausių žudikų, bet ar įmanoma jos išvengti?

2015 metais nuo demencijos mirė 61 tūkst. 686 žmonės, tai yra, 11,6 proc. visų tais metais mirusių žmonių. Naujausi Didžiosios Britanijos Nacionalinės statistikos biuro (angl. Office for National Statistics, ONS) duomenys parodo, kad šia liga dažniau serga moterys, nei vyrai.

Ekspertai mano, kad taip ko gero yra todėl, kad moterys gyvena ilgiau už vyrus, o demencijos rizika didėja su amžiumi.

Didžiausia rizika susirgti šia liga gresia vyresniems nei 65 m. žmonėms, nes jų kraujospūdis būna padidėjęs, be to, pakinta imuninės sistemos veikla. Tačiau tai, kad išaugo mirtingumas dėl demencijos, gali būti paaiškinta ir tuo, kad medicina tobulėja ir gydytojai gali lengviau diagnozuoti šią ligą.

Nauji duomenys parodo, kad nuo demencijos mirė dukart daugiau moterų nei vyrų – iš viso 41 tūkst. 283. Elizabeth McLaren iš Nacionalinės statistikos biuro pasakė: „2015 m. demencija ir Alzheimerio liga tapo pagrindinėmis mirčių priežastimis iš dalies todėl, kad žmonės apskritai gyvena ilgiau, be to, pagerėjo šių ligų atskleidimas ir diagnozavimas.“

Vis dėlto nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurios nuo 2011 m., kai buvo pradėta rinkti statistika, buvo pagrindinė mirčių priežastis, miršta daugiausiai vyrų. Statistiniai duomenys parodo, kad nuo šių ligų, kurias sukelia rūkymas, aukštas kraujospūdis ir aukštas cholesterolio lygis, mirė 36 tūkst. 731 vyras. 20 tūkst. 403 vyrai mirė nuo demencijos.

Per pastaruosius penkerius metus mirtingumo nuo demencijos rodiklis išaugo daugiau nei du kartus, nes žmonės dabar gyvena ilgiau nei kada anksčiau, o ši liga dažniausiai pasireiškia senatvėje.

Pasauliniu mastu daugiausiai žmonių vis dar miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – daugiau nei septyni milijonai kasmet. Nuo jos mirė 11,5 proc. iš visų 529 tūkst. 655 žmonių. Mirtingumo tendencijas ONS nustato pagal šabloną, kurį naudoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Turimi duomenys apima tik mirčių skaičių iki 2011 m. Bet naujausi duomenys parodo, kad mirčių priežastys labai skiriasi priklausomai nuo amžiaus – vyresni nei 80-ies m. asmenys dažniausiai miršta nuo demencijos ir Alzheimerio ligos. Pagrindinė jaunesnių nei 35 metų žmonių mirties priežastis – savižudybė.

Moterys, kurių amžius nuo 35 iki 49 metų, dažniausiai miršta nuo krūties vėžio. Statistika taip pat rodo, kad kai visų rūšių onkologinės ligos įtraukiamos į vieną grupę, vėžys tampa pačia didžiausia mirčių priežastimi – nuo jo miršta 27,9 proc. žmonių. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies ligos ir infarktas, miršta 26,2 proc. žmonių.

Hilary Evans, vadovaujanti Jungtinės Karalystės Alzheimerio tyrimų labdaros organizacijai, pasakė: „Šie skaičiai dar kartą atkreipia mūsų dėmesį į skaudžią realybę, kad šiuo metu demencija yra mirtina liga. Iš dalies išaugęs mirtingumo nuo šios ligos rodiklis gali būti paaiškintas tuo, kad medicinai tobulėjant, ši liga dažniau diagnozuojama ir nurodoma mirties liudijime, tad mes galime matyti daug aiškesnį vaizdą, koks iš tiesų yra demencijos poveikis ir mastai. Kadangi demencija diagnozuojama vis daugiau žmonių, skubiai reikia gydymo, kuris sustabdo ar bent sulėtina šią šiuo metu mirtiną ligą. Yra žinoma, kad medicininiai tyrimai ir valstybinė politika turi teigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Tobulėjančio gydymo ir prevencinių programų dėka mirčių nuo kitų rimtų ligų skaičius stabiliai mažėja. Dabar reikia imtis tokių pačių priemonių ir prieš demenciją.“

Ji pridūrė: „Demencija nėra neišvengiama senėjimo proceso dalis, ją sukelia ligos, su kuriomis galima kovoti atliekant daugiau tyrimų, ir mes turime sutelkti visas pastangas prieš didžiausią šio laikmečio medicininį iššūkį.“