Dėl vaisingos ateities - ir nė metukų neturinčių kūdikių operacijos

Dažniausia priežastis

Europos socialinio fondo finansuotą dviejų metų mokslinį projektą, kuriuo buvo siekiama ištirti nevaisingumo dažnį ir priežastis berniukams su nenusileidusiomis sėklidėmis, Vilniaus Santariškių klinikų Vaikų ligoninės chirurgai baigė turėdami svarbių mokslinių išvadų dėl Lietuvos vyrų nevaisingumo ateityje.

Nenusileidusios sėklidės, arba, kitaip vadinamas kriptorchizmas, yra dažna vyriškų lytinių organų anomalija, pasitaikanti iki 5 proc. išnešiotų ir iki 45 proc. neišnešiotų naujagimių. Tai viena iš dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių.

Pasak docento Gilvydo Verkausko, Vaikų ligoninės Vaikų urologijos skyriaus vedėjo, pagrindinis šios anomalijos gydymo tikslas – kuo skubiau chirurginiu būdu nuleisti sėklidę į kapšelį, kad sėklidėse galėtų vykti normalūs lytinių ląstelių brendimo procesai, prasidedantys po gimimo. Šiandien vaikų chirurgai tokias operacijas stengiasi atlikti 6–9 mėnesių kūdikiams, nors dar ir dabar dėl šios problemos į chirurgus kreipiamasi gerokai per vėlai.

Papildomai gydoma vaistais

„Visų pirma, norėjome ištirti, kokios nevaisingumo prognozės tų vaikų, kuriuos esame operavę, sulaukusius dviejų–šešerių metų, – pasakoja projekto mokslinis vadovas docentas G. Verkauskas.

Paaiškėjo, kad nevaisingumo problemų ateityje turės dauguma vaikų, tokio amžiaus operuotų dėl abiejose pusėse nenusileidusių sėklidžių. Jei jos buvo vienoje pusėje, po operacijos nevaisingumo problemų turės tik dalis vyrų, tačiau toji dalis kone dvidešimt kartų didesnė nei bendroje populiacijoje.

Tyrimai, atlikti Šveicarijos molekulinės genetikos laboratorijose, taip pat aiškiai parodė, kad nenusileidusios sėklidės ir nevaisingumas yra nulemti genų, ir ta problema yra ne tik mechaninė, bet ir endokrinologinė.

„Atlikti nenusileidusių sėklidžių operaciją, kaip buvo daroma anksčiau, per maža, – pastebi chirurgas G. Verkauskas. – Kartais būtinas ir medikamentinis gydymas. Kuriam pacientui jis reikalingas, nesunku nustatyti ištyrus sėklidės biopsiją, atliekamą tos pačios operacijos metu.“

Ieškos efektyvesnių metodų

Žinant, koks brangus yra pagalbinis apvaisinimas ir kiek jis sukelia diskusijų visuomenėje, labai svarbu, kad būtų rastas lengvas ir neturintis didelių šalutinių poveikių gydymas, kuris mažiems berniukams, gimusiems su nenusileidusiomis sėklidėmis, padėtų išvengti galimo nevaisingumo ateityje.

Šiuo metu jau sukaupta pakankamai mokslinių duomenų, leidžiančių siūlyti po operacijos gydymą hormoniniu preparatu. Tikslas – natūraliai padidinti testosterono koncentraciją ir skatinti spermatogenezę.

Dėl temos aktualumo ir poreikio dar labiau įsigilinti į genetinę kriptorchizmo kilmę, projektas bus tęsiamas, bendradarbiaujant su Europos moksliniais centrais. Gavus dar daugiau mokslinių duomenų apie genų įtaką šiai anomalijai atsirasti ir atlikus klinikinius tyrimus, patvirtinančius medikamentinio gydymo naudą vyrų vaisingumui pagerinti, atsiras pagrindas keisti kriptorchizmo gydymo gaires Europoje, įsitikinę Vaikų ligoninėje dirbantys mokslininkai.