Ilgai kamavęs klausimas išspręstas: pagaliau tapo aišku kas lemia, kad vieni esame kairiarankiai kiti - dešiniarankiai

Nesenai atliktas tyrimas pagaliau išsklaidė visas abejones.

Įdomiausia, kad kairiarankystė arba priešingai – dešiniarankystė neturi nieko bendro su mūsų smegenimis ir jų vystymusi. Panašu, kad ranka, kurią visą gyvenimą naudosime daug dažniau nei kitą, yra iš anksto nulemta dar prieš mums gimstant. O tą sąlygojantys procesai siejami visai ne su smegenų žievės aktyvumu, kaip buvo manoma anksčiau, o su genetinių procesų pokyčiais nugaros smegenyse.

Mokslininkų iš Vokietijos, Olandijos ir Pietų Afrikos komanda, sekė dar negimusių kūdikių genų raišką tarp aštuntos ir dvyliktos nėštumo savaitės.

Tokiu būdu ir buvo pastebėta tai, kas anksčiau praslysdavo pro akis. Nors vienos ar kitos rankos įvaldymas iš tiesų siejamas su smegenų pusrutulių aktyvumu, tačiau pastebėti genų veiklos pokyčiai nugaros smegenyse pasireiškia daug anksčiau nei galvos smegenų motorinė žievės dalis, atsakinga už motorines funkcijas, tampriais ryšiais susiejama su nugaros smegenimis.

Ir pastebėti genų veiklos pokyčiai nugaros smegenyse pasireiškia kaip tik tose vietose, kurios yra atsakingos už elektrinių impulsų perdavimą į rankas, kojas. Dėl tos priežasties beveik neabejojama, kad tai ir lemia kurią ranką gimęs individas kaip pagrindinę.

Dar daugiau – iš dalies tapo aišku kas šiuos procesus lemia.

Stebėtina, tačiau reguliarūs paveldimumo veiksniai ir atsitiktinės mutacijos, kaip galima priežastis, buvo atmestos.

Panašu, kad už kairiarasnkystę ar dešiniarankystę atsakingi aplinkos veiksniai, kuriuos patiria vaisius besivystydamas motinos įsčiose.

Kol kas nežinoma kokie tiksliai tai veiksniai, tačiau keliama hipotezė, jog tą galėtų lemti kai kurių fermentų disbalansas.