Stresas vieniems labai padidina mirtingumą, o kitiems labai sumažina: pagaliau paaiškėjo, nuo ko tai priklauso

Seniai žinomas faktas, kad didelis stresas, patiriamas darbe, gali per kelerius metus smarkiai paveikti žmogų – ir kaip asmenį, ir kaip specialistą. Dabar mokslininkai nustatė, kad dirbantiesiems didelio streso sąlygomis yra didesnė tikimybė turėti sveikatos problemų ir mirti anksti, palyginti su tais žmonėmis, kurie, pavyzdžiui, dirba lanksčiu darbo grafiku ir turi galimybę daugelį sprendimų priimti patys.

Indianos (JAV) universiteto specialistai septynerius metus tyrė 2 363 į septintą dešimtį įžengusius žmones. Visi jie priklausė 10 000 abiturientų grupei, tirtai dar 1957-aisiais. Per visą šį laiką tiriamieji buvo reguliariai apklausiami iki pat 2011 metų – mokslininkai rinko duomenis apie jų išsilavinimą, profesinę ir emocinę patirtį.

Ir patys paskutiniai rezultatai parodė, kad tiems amerikiečiams, kurie savo darbe beveik nieko nekontroliavo, tikimybė mirti buvo 15,4 proc. didesnė, lyginant su žmonėmis, kurie dirbo ne tokį įtemptą darbą.

Tyrėjai taip pat atskleidė, kad darbuotojams, turintiems galimybę vadovautis savo sprendimais atsakingame darbe, mirties tikimybė buvo net 34 proc. mažesnė nei žmonėms, iš kurių darbe nereikalaujama beveik jokios atsakomybės.

Mokslininkai, išanalizavę surinktus duomenis, padarė išvadą, kad stresas turi akivaizdžių neigiamų pasekmių darbuotojo sveikatai tuo atveju, jeigu žmogus negali savarankiškai priimti sprendimų. O štai streso kupinas darbas, kurį žmogus atlieka remdamasis savo sprendimais, gali būti sveikatai netgi naudingas.

Specialistų žinutė darbdaviams: leiskite darbuotojams patiems nusistatyti tikslus, darbo grafiką, leiskite jiems kuo dažniau vadovautis asmeniniais sprendimais, užuot piršę savus, ir jie rečiau sirgs.