50–60 proc. lietuvių turi ypatingai bjaurią bacilą, apie kurią nieko nežino tol, kol nesuserga vėžiu

Susipažinkite su 2005 m. Nobelio medicinos premijos laureate: lėtai auga, labai judri, primena spiralę – taip trumpai būtų galima apibūdinti kenksmingą bakteriją Helicobacter pylori, prisitaikiusią gyventi žmogaus skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Šiuose organuose ji gali išėsti opas, o tos – po kurio laiko suvėžėti.

Paprastai Helicobacter pylori nešiotojams po valgio degina skrandį, jaučiamas dirginimas. Priklausomai nuo infekcijos sukėlėjų aktyvumo ir kiekio, gali sutrikti miegas, iš burnos sklinda nemalonus kvapas, o dėl skrandžio gleivinės pažeidimų ir uždegimų skauda, pučia pilvą, nevirškina, pavalgius užeina sunkumas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rizika susirgti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige turint šią bakteriją siekia apie 15–20 proc. Vyrams dvylikapirštės žarnos opų atsiranda 3–4 kartus, o skrandžio – 2–3 kartus dažniau negu moterims.

Maža to, Helicobacter pylori infekcija išsivysčiusiose šalyse sukelia iki 75 proc., o besivystančiose – net 90 proc. skrandžio vėžio atvejų.

Reto atsparumo mikroorganizmas ypatingas tuo, kad, priešingai nei daugelis kitų, puikiai tarpsta rūgščiose skrandžio sultyse. Suaugusių žmonių organizme infekcija gali tūnoti ilgus metus ar net visą gyvenimą, iki jos neišnaikina antibiotikai arba dėl įsisenėjusios skrandžio ligos šarmine tapusi skrandžio terpė. Vaikų imuninė sistema, kaip rodo tyrimai, su skrandžio bakterija gana dažnai susitvarko be medikų įsikišimo.

Motinos rečiau laižo čiulptukus

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Helicobacter pylori bakteriją nešioja beveik pusė žmonijos – įvairiais skaičiavimais, užsikrėtusiųjų šia žeme vaikšto 30–50 proc. Silpnesnės ekonomikos šalyse užkrėstumas didesnis – 70–80 proc. populiacijos, o stiprios ekonomikos Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėse – tik 20–30 proc. Lietuvoje skrandžio bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 proc. gyventojų – panašiai kaip kokioje Afrikoje.

Tipišku atveju infekcija įgyjama vaikystėje, dažniausiai pirmaisiais ar antraisiais gyvenimo metais, paprastai – oraliniu-fekaliniu arba oraliniu-oraliniu keliu. Suaugę žmonės, ypač išsivysčiusiose šalyse, bakteriją pasigauna retai.

Lietuvoje, pasak mokslininkų, prieš kurį laiką buvusi itin prasta šios infekcijos paplitimo tendencija dabar sparčiai taisosi. Kaip rodo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikų atliekami stebėjimai, užsikrėtusių bakterija Helicobacter pylori vaikų mūsų šalyje beliko mažiau kaip 10 proc., nors prieš 20 metų tokių, priklausomai nuo amžiaus grupės, buvo net 37 proc. Helicobacter pylori užsikrėtusių medicinos studentų, kauniečių mokslininkų skaičiavimais, per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo perpus – nuo 50 proc. iki 25 proc.

LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas teigiamus pokyčius aiškina pagerėjusiomis higienos sąlygomis, ypač tuo, kad didžiajai daugumai žmonių namie prieinamas karštas vanduo. Mat Helicobacter pylori infekcija gali būti priskiriama vadinamosioms nešvarių rankų ligoms, kuriomis užsikrečiama per neplautas rankas ir per burną.

„Opaligės atvejų pastaruoju metu ženkliai sumažėjo pirmiausiai dėl to, kad vaikai nebeužsikrečia šia bakterija nuo mamos. Paprasčiausias užsikrėtimo kelias – kai motina aplaižo čiulptuką arba sukramto kietesnio maisto kąsnį ir įdeda kūdikiui į burną. Taip bakterija gali nukeliauti į vaiko skrandį“, – aiškina profesorius.

Tačiau dėl mažėjančio bakterijos paplitimo retėjantys opaligės atvejai medikų nedžiugina – tą penktadalį pacientų, kurie dėl infekcijos vis tik susirgo, išgydyti tampa vis sunkiau.

Vaikai atsparesni antibiotikams

„Didėjantis Lietuvos gyventojų atsparumas antibiotikams blogina opaligės gydymo rezultatus“, – taip glaustai pagrindinę žinutę visuomenei formuluoja LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas. Pasak jo, ypač bloga vaikų situacija: jiems skiriama gerokai daugiau antibiotikų negu suaugusiesiems, todėl jų atsparumas pagrindiniams vaistams, vartojamiems opaligei gydyti, yra 2–3 kartus didesnis.

Praėjusiais metais Florencijoje dėl skrandžio bakterijos atsparumo antibiotikams Europos gastroenterologai netgi parengė naujas gydymo rekomendacijas. „Paaiškėjo, kad skiriamos 7 dienų antibiotikų schemos skrandžio infekcijai išgydyti yra per trumpos. Lietuvoje ši problema dar ne tokia aštri, kaip Pietų Europos šalyse, tačiau jau ir mes stebime, kad vaikų atsparumas pagrindiniams antibiotikams viršija normas“, – teigia prof. L. Kupčinskas.

Šeimos gydytojai pacientams nuo Helicobacter pylori kol kas skiria įprastą 7 dienų trukmės antibiotikų kursą. Tačiau klinikose dirbantys specialistai rengia naują pasiūlymą sveikatos apsaugos politikams ir valdininkams: remiantis europinėmis rekomendacijomis ir atliktais tyrimais, ilginti gydymo trukmę nuo 7 iki 10–14 dienų, į kursą įtraukiant ir antros eilės antibiotikus.

Prof. L. Kupčinskui didžiausią rūpestį kelia nežinia dėl sunkiausių ligonių – tų, kuriems jau išsivystė opaligė. Praėjusiais metais tokių mūsų šalyje, Valstybinės ligonių kasos duomenimis (VLK), buvo beveik 10 tūkstančių. Kol kas niekas negali garantuoti, kad dvigubai pailgintas ir dar vienu vaistu papildytas, taigi atitinkamai brangesnis gydymas, jiems bus kompensuojamas taip, kaip dabar.

Kompensuoja 80 proc. bazinės kainos

Į klausimą, kas laukia opalige sergančių ligonių, jei iš esmės bus pakeistos gydymo rekomendacijos, VLK atstovai kol kas atsako iš tolo.

„Kad būtų pakoreguotos vaistų skyrimo sąlygos, pirmiausia specialistams reikėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministerijoje veikiančią Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisiją.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad VLK yra įstatymus, kitus teisės aktus vykdanti institucija, tad, kai sveikatos apsaugos ministro įsakymu, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, bus pakoreguotas kompensuojamųjų vaistų sąrašas, pasikeis ir jų kompensavimo tvarka pacientams“, – teigiama gautame laiške.

Pasak VLK specialistų, daugelyje Europos šalių kompensuojamos ne visų vaistų įsigijimo išlaidos, o tik tų, kurie yra įrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Lietuva – ne išimtis. Šiuo metu pagal minėtąjį sąrašą skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opai gydyti mūsų šalyje kompensuojami 4 pavadinimų antibiotikai.

Nustačius, kad ligą sukėlė skrandžio infekcijos sukėlėjas Helicobacter pylori, vienas kuris nors jų skiriamas 7 dienų gydymo kursui, o kompensuojama 80 proc. jo bazinės kainos. Kai kuriais atvejais po skrandžio infekcijos išnaikinimo dar 4 savaites tenka gydytis kito pavadinimo preparatu – šio kompensuojama pusė bazinės kainos.

Kaip nurodo VLK, 2016 m. šiems vaistams kompensuoti iš PSDF biudžeto buvo išleista apie 79 tūkst. eurų (buvo gydyti 9 974 pacientai), 2015 m. – apie 90,2 tūkst. eurų (gydytas 10 651 pacientas). Kiek iš PSDF biudžeto bus išleista lėšų vienaip ar kitaip koregavus kompensuojamųjų vaistų sąrašą, VLK prisipažįsta kol kas dar neskaičiavusi.

Jei išnyko savaime – nieko gero

Lietuvos medicinos vardą tarptautiniu lygiu garsinantis prof. Kupčinskas tvirtina neturintis moksliškai įrodytų duomenų, jog vieni ar kiti maisto produktai galėtų reikšmingiau paveikti bakterijos Helicobacter pylori dauginimąsi, užsikrėtimą ja ar jos išnykimą. Tad teiginių, esą kažkam pavyko skrandžio bakteriją išnaikinti gausiai valgant aitriųjų paprikų ar kitokių produktų, rimtai nevertina. Verčiau linkęs atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais bakterija Helicobacter pylori išnyksta savaime – tačiau dėl to esą vertėtų sunerimti, o ne džiaugtis.

„Skrandžio bakterija kur kas dažniau išnyksta pati, jeigu skrandžio uždegimas pereina į atrofijos stadiją. Taip paparastai nutinka sulaukus 50-ies metų. Tai reiškia, kad sumažėja skrandžio rūgšties gamyba, kai kurios gleivinės ląstelės atrofuojasi ir išnyksta. O pakankama skrandžio rūgšties koncentracija – būtina sąlyga šitai bakterijai išgyventi“, – aiškina profesorius.

Todėl jei varginę skrandžio simptomai praėjo, pasak jo, reikėtų ne džiūgauti, o pasitikrinti, ar skrandžio bakterija neišnyko, prieš tai padariusi ne visai gerą darbą. Mat kai skrandžio uždegimas pereina į atrofijos stadiją, didėja vėžio rizika.

Išsitirti galima ir namie

Labai bijantiems kraujo, kurį ištyrus galima nustatyti infekciją Helicobacter pylori rodančių antikūnų, kartais patys medikai pataria apsieiti su mažesniais nepatogumais ir galimai šiek tiek pigiau – atlikti tyrimą namie.

Tiesa, toks tyrimas iš kraujo – tik vienas iš kelių Helicobacter pylori nustatymo būdų. Tikslesnei informacijai gauti, dar gali būti atliekami iš išmatų, paėmus ištyrimui skrandžio gleivinės gabalėlį (biopsiją) arba atlikus kvėpavimo mėginį. Šių tyrimų kainos, priklausomai nuo gydymo įstaigos kainų politikos, gali siekti nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų.