Štai kodėl prastėja ne tik skonis, bet ir sveikata: mokslininkai ištyrė kaip per 50 metų pakito vaisių ir daržovių maistinių medžiagų kiekis

Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti modernios žemdirbystės metodų padarinius augalų maistingosioms medžiagoms. Mokslininkai tyrė daržoves, taip pat įvertino melionus bei braškes, kadangi turėjo duomenis apie jų maistingąsias medžiagas tarp 1950 ir 1999 metų. 

Anot tyrimui vadovavusio mokslininko daktaro Donaldo Daviso, ištirti maistingųjų medžiagų pokytį per 50 metų laikotarpį buvo gana sunki užduotis. Mokslininkai turėjo atsižvelgti ir į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos daržovėse esančių maistingųjų medžiagų kiekiui, pavyzdžiui, drėgmės lygį. Be to, tyrimo rezultatams galėjo turėti įtakos ir analizės metodai. 

Anot mokslininkų, patikimesni duomenys gaunami, kai tiriamas daržovių grupės vidurkis, o ne pavienės daržovių rūšys. Ištyrus ištisą grupę įvairių daržovių paaiškėjo, kad 6 daržovių rūšyse iš 13 maistingųjų medžiagų kiekis nuo 1950 iki 1999 metų smarkiai sumažėjo. 

Tarp šių maistingųjų medžiagų buvo baltymai, kalcis, fosforas, geležis, riboflavinas ir askorbo rūgštis. Labiausiai daržovėse krito riboflavino kiekis – nuo 6 iki 38 procentų. Šie rezultatai kelia abejones dėl modernių žemdirbystės priemonių. 

Mokslininkai mano, kad būtent tai, kaip kultivuojama žemdirbystė šiais laikais, palyginus su šeštuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, labiausiai turėjo įtakos maistingųjų medžiagų sumažėjimui daržovėse. Per šiuos 50 metų buvo mėginama išvesti daržoves, kurios neša didesnį derlių, yra atsparios kenkėjams bei prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų. Daugėja įrodymų, kad mėginant išgauti didesnį derlių, daržovės išties užauga greičiau bei didesnės, tačiau jose nepadaugėja maistingųjų medžiagų. 

Tiesa, duomenų apie kai kurias maistingąsias medžiagas 1950 metais dar nebuvo – apie magnį, cinką, vitaminą B ir E, taip pat apie maistinę ląstelieną. Mokslininkai tikisi, kad šis tyrimas paskatins jų kolegas atlikti papildomus tyrimus šioje srityje.