Moteris visame pasaulyje išgarsėjo dėl pasiaukojančio sprendimo - nėščiajai vėžio diagnozė reiškė tik vieną

„Ji pasirinko mūsų kūdikį – jis jai buvo svarbiau už jos pačios gyvenimą“, − sakė nelaimingas vyras, praradęs savo žmoną. Moteris atsisakė aborto, kurį gydytojai jai siūlė tam, kad galėtų jai pačiai taikyti chemoterapijos procedūras ir taip išgelbėti jos gyvybę. Moteris mirė, kai jos sūnui buvo 11 mėnesių.

33 metų Tasha Trafford buvo priversta priimti širdį draskantį sprendimą – arba gelbėti savo kūdikį, arba kovoti su ją užpuolusiu vėžiu. Būdama 16 savaičių nėščia Tasha apsisprendė – ji gimdys savo sūnų ir dėl to atsisakys chemoterapijos kurso sau.

Pati būdama slaugytoja moteris žinojo, kad jos galimybės išgyventi, leidus klastingai ligai – Evingo sarkomai – bujoti negydomai visą nėštumo laiką, sumažės iki minimumo. Tačiau ji pasirinko kūdikį.

„Man nesuvokiama, kad galėčiau daryti ką nors, kas nors kiek pakenktų mano kūdikiui“, − tuo metu apie savo sprendimą sakė Tasha.

2015-ųjų pabaigoje, prieš pat Kalėdas ji su vyru pasveikino savo sūnų Cooperį, sėkmingai išvydusį šį pasaulį. Motinyste Tasha pasidžiaugė neilgai – jos gyvybė užgeso kitų metų lapkritį.

33 metų moters didžiausias noras buvo kartu su šeima atšvęsti pirmąjį sūnelio gimtadienį.

Tashos tėvas. Dai‘as Gallivanas, jaučia begalinį dėkingumą dukteriai, kad ji iki paskutinės akimirkos buvo kartu su savo sūneliu. „Cooperiu ji džiaugėsi 11 mėnesių. Ji žinojo, kas nutiks, kas jos laukia, tačiau mes apie tai beveik nesikalbėjome. Tai buvo ilgai trukusi liga, kuri Tashą labai iškankino“, − sakė jis.

Tą dieną, kai jo dukra iškeliavo anapus, vyras turėjo vykti į ekspediciją – jis ketino kopti į Kilimandžaro viršukalnę labdaros tikslais.

„Giliai širdyje žinojau, kad neišvyksiu. Giliai širdyje maniau, kad jei išvyksiu, grįžęs neberasiu Tashos. Todėl savo vietą ekspedicijoje perleidau sūnui Davidui“, − pasakojo tėvas. Davidas sėdėjo oro uoste, iki skrydžio buvo likusios dvi valandos, kai jam paskambino tėvas.

Jis pranešė, kad Tashos nebėra. Davidas džiaugėsi, kad dieną prieš tai aplankė savo seserį, ir čia pat nusprendė vykti į kalnus ir taip įamžinti jos atminimą. Šiemet dukters atminimui tokį patį žygį ketina atlikti ir Tashos tėvas.

„Tai bus prasmingas įvykis. Be to, mano sūnus nori, kad tai padaryčiau, kad turėčiau tokių pačių įspūdžių, kokių kad turi jis. Nesijaudino dėl paties kopimo – esu tikras, man viskas bus gerai. Vis dėlto žinau, kad daugelis žmonių susiduria su sunkumais dėl aukščio.Esu tikras, kad mano dukra nė kiek nenustebtų dėl tokių mano ketinimų. Ji manytų, kad tai tiesiog iššūkis, kurį turiu įveikti. „Tai dar vienas dalykas, kurį turi padaryti tėtis“, − pasakytų ji“, − pasakojo Tashos tėvas.