Nekokios žinios šunų ir kačių mylėtojams: užsikrėtė jau daugiau nei 2 milijardai planetos žmonių, o dabar paaiškėjo, kad tai gali sukelti epilepsiją, ir net Alzheimerio ligą

Daugiau nei 2 milijardai planetos žmonių yra užsikrėtę parazitiniais protistais Toxoplasma gondii, kuriuos platina gyvūnai, tarp kurių ir naminiai šunys bei katės. Toksoplazmozė paprastai nesukelia simptomų, nors kartais gali sukelti žmogui nemenką pavojų, o ypač – nėščių moterų vaisiaus formavimuisi. Pati liga ir jos poveikis ištirtas gan menkai, tad pasekmės iki šiol nebuvo gerai žinomos.

Manoma, kad suaugusiems žmonėms, turintiems sveiką imuninę sistemą, toksoplazmozė nepavojinga. Antra vertus, yra duomenų apie jos ryšį su kai kuriais neurologiniais sutrikimais, tarp kurių epilepsija, Alzheimerio liga, Parkinsono liga ir kt., tačiau jie nėra pakankamai patikimi. Yra duomenų ir apie ligos sukeliamus elgesio pokyčius,nors ir jie daugiausiai gauti iš eksperimentų su gyvūnais. Galutinai šį klausimą išspręsti pabandė didelė tarptautinė mokslininkų grupė, kurios straipsnį publikavo Scientific Reports.

16-os JAV, Australijos, Kanados ir Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų tyrėjai surinko detalius, nuo pat 1981-ųjų metų, 246 užsikrėtusiųjų toksoplazmoze ligonių ir jų artimųjų medicininius duomenis. Paskui jie pabandė įvertinti galimą ryšį tarp parazito išskiriamų baltymų ir užkrėstų ląstelių elgesio – microRNR ir kitų signalinių molekulių, kurias išskiria ląstelės.

Ir iš tiesų, straipsnyje pažymima, kad užkrėstų ląstelių biocheminis „profilis“ tampa panašus į tą, koks fiksuojamas, sergant neuro­de­ge­ne­ra­ty­vi­nėmis smegenų ligomis ir netgi kai kuriomis vėžio rūšimis. O būtent, sergančių toksoplazmoze vaikų microRNR profilis priminė sergančiųjų Alzheimerio liga. Taip pat pastebėti uoslės receptorių ir GABA signalinių kelių pažeidimai – pastarasis faktorius gali sukelti epilepsijos išsivystymą.

„Įtariame, kad šiame procese dalyvauja daugybė faktorių, – sako viena iš darbo autorių Rima McLeod. – Tai ir paties parazito savybės, jo užkrėstose smegenų ląstelėse ekspresuojami genai, o taip pat paties šeimininko genai, lemiantys jo gebėjimą priešintis infekcijai. Kiti faktoriai – nėštumas, stresas, kitos infekcijos, natūralios žarnyno mikrofloros sutrikimai. Manome, sutapus pakankamai daug tokių faktorių, gali išsivystyti liga“.

S. Vasiljev
naked-science.ru