Sekso kaip laimės iliuzija: įdomus tyrimas parodė, kad čia vyksta tas pats, kaip ir su pinigais

Mokslininkas atkreipė dėmesį į anksčiau vykdytus tyrimus, kurių metu paaiškėjo, kad laimė priklauso ne nuo absoliutaus pajamų lygio, o greičiau nuo jūsų pajamų lygio lyginant su tų, kurie jus supa: kolegų, kaimynų, buvusių klasiokų ir kitų žmonių, kurie formuoja jūsų susitapatinimo grupę.

Būtent todėl pajamų augimas ne visada atitinka laimės pojūčio augimą: svarbu, kad vienu metu neaugtų jau minėtos grupės dalyvių atlygis.

Lygiai taip pat, paties T. Wadswortho vykdytų apklausų metu paaiškėjo, kad respondentai, manantys, jog jie užsiima seksu dažniau, negu jų susitapatinimo grupės atstovai, jaučiasi laimingesni.

Tie, kurie mano, kad pas jų grupės narius sekso yra daugiau, yra mažiau patenkinti gyvenimu.

Atitinkamai, teigia mokslininkas, laimės jausmas pozityviai koreliuoja su žmogaus sekso dažnumu, tačiau neigiamai koreliuoja sekso dažnumų pas jų pažįstamus.

Beje, po tam tikro momento – matyt, kuomet sekso tampa daugiau, negu kartas į savaitę, – jo nauda porai mažėja.

Tai reiškia, kad sekso ir laimės ryšys yra nustatomas ne tik troškimais pasivyti kaimynus.

Dar daugiau, lenktyniavimo jausmas, verčiantis porą užsiimti taip dažnai, kiek tai išvis įmanoma, gali atnešti daugiau žalos, negu naudos.

Šiais metais paviešintame tyrime „Daugiau, negu tik seksas: artimi jausmai padeda subalansuoti seksualinį aktyvumą ir santykius“ yra siūloma nauja ryšio tarp sekso ir laimės teorija.

Jos autoriai – Anik Debrot, Nathalie Meuwly, Amy Muise, Emily Impett, and Dominik Schoebi – tvirtina, kad tikrasis sekso vaidmuo santykiuose yra nustatomas pagal jo gebėjimus stiprinti santykius tarp partnerių, dėka meilės jausmų pasidalijimo, o ne tik bendro malonumo.