Mokslininkai su 62 žmonėmis testavo skandinavišką ir danišką dietą, o gautus rezultatus pavadinimo proveržiu mitybos srityje

Kopenhagos universiteto Mitybos ir sporto katedros mokslininkų atliktas naujas tyrimas rodo, kad skirtingos žarnyno bakterijų proporcijos gali lemti, kiek žmogus galės atsikratyti kilogramų. Tokios išvados rodo, kad požiūris „vienas kurpalius visiems“ neveikia.

Tokia žinia gali paguosti nebent tuos, kurie nesėkmingai mėgina sulieknėti, nors ir deda visas įmanomas pastangas.

Naujausiame tyrime dalyvavo 62 žmonės su didele liemens apimtimi. Jiems buvo nurodyta laikytis arba naujosios skandinavų dietos (tamsiai žalios spalvos daržovės, uogos, visadalių grūdų produktai), arba vidutinės daniškos dietos (liesa mėsa, kiaušiniai, salotos, kava, jokių grūdų). Žmonės buvo sugrupuoti pagal tai, kiek dviejų tipų bakterijų – Prevotella ir bakteroidų – yra jų žarnyne.

Šios dvi dietos smarkiai skiriasi pagal suvartojamą ląstelienos kiekį. Jos daugiau suvartoja besilaikantys naujosios skandinavų dietos.

Tyrimo dalyviai tam tikros dietos laikėsi 26 savaites. Jų kūno matmenys buvo fiksuojami prieš ir po tyrimo. Po šio pirminio laikotarpio visi tyrimo dalyviai metus laikėsi naujosios skandinavų dietos.

Mokslininkai nustatė, kad tie, kurių žarnyne buvo daugiau Prevotella bakterijų nei bakteroidų ir kurie laikėsi naujosios skandinavų dietos, atsikratė daugiau riebalų nei tie, kurių žarnyne buvo toks pat bakterijų santykis ir kurie laikėsi vidutinės daniškos dietos.

Kai bakterijų santykis buvo atvirkštinis, skirtumo tarp dviejų minėtų dietų poveikio nebuvo.

„Žmonės, kurių žarnyne yra daugiau Prevotella bakterijų nei bakteroidų, greičiau sumažina riebalinį sluoksnį laikydamiesi dietos, kurios metu valgoma daug ląstelienos ir visadalių grūdų, nei laikydamiesi vidutinės daniškos dietos“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Madsas Hjorthas.

Šis tyrimas sustiprina idėją, kad mityba yra labai individualus dalykas, ir tai, kas veikia vienam žmogui, neveiks kitam. Mokslininkai taip pat sako, kad svarbu išsitirti žarnyną atlikus išmatų tyrimą, kad būtų nustatytas bakterijų santykis ir atitinkamai koreguojama mityba.

„Šie rezultatai yra proveržis, rodantis, kad tam tikros rūšies bakterijos vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant svorį ar norint jį mažinti, – sakė vienas iš tyrimo autorių Arne Astrupas. – Dabar mes galime paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės nelieknėja, nors ir suvartoja daug ląstelienos. Žmogaus žarnyno bakterijos vaidina svarbų vaidmenį atsakant į šį klausimą ir nuo šiol vaidins svarbų vaidmenį gydant nutukimą.“