Kodėl D. Trumpas nuolatos daro tai, ko niekada nepataria psichologai?

2004 m. „New York Times“ žurnalistas paklausė Stepheno Hawkingo, koks yra jo intelekto koeficientas (IQ).

„Neįsivaizduoju, – atsakė garsusis fizikas teoretikas. – Žmonės, kurie giriasi savo IQ, yra nevykėliai.“

Atrodo, kad JAV prezidentas D. Trumpas galvoja kitaip. Po to, kai neseniai pasirodė pranešimų, kad JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas D. Trumpą išvadino idiotu, prezidentas interviu žurnalui „Forbes“ teigė: „Manau, kad tai ir vėl netikros naujienos, tačiau, jei jis tai pasakė, turbūt reiks palyginti mūsų IQ testų rezultatus. Ir galiu jums pasakyti, kieno bus viršus.“

Kaip rašo „The Washington Post“, D. Trumpas jau ne pirmą kartą giriasi savo IQ. D. Trumpo rėmėjai tai jau yra darę už jį. 2016 m. gruodį buvo paskleista diagrama, kurioje buvo nurodyta, kad D. Trumpo IQ yra 156, t. y. didesnis nei daugumos kitų JAV prezidentų. Faktus tikrinanti interneto svetainė „Snopes“ šį teiginį įvertino kaip klaidingą. Nors diagrama pagrįsta tikru tyrimu, tame tyrime nebuvo pateikti tikrieji daugumos prezidentų IQ balai (jų IQ buvo įvertintas pagal kitus faktorius), D. Trumpas į tą tyrimą net nebuvo įtrauktas, o svarbiausia – tikrasis D. Trumpo IQ nėra žinomas.

Mokslininkai nesutaria, kiek naudingi IQ testai norint įvertinti žmogaus intelektą. Pavyzdžiui, kai kurių tyrimų duomenimis, IQ bėgant laikui gali keistis. Kiti teigia, kad intelekto koeficientas neatspindi tokių dalykų kaip emocinis intelektas ar kūrybingumas. Tačiau IQ išlieka įprastas rodiklis kalbant apie intelektą, juolab kad tai atrodo moksliška, kiekybiškai įvertinama ir oficialu.

D. Trumpo įsitikinimas, kad jo IQ yra išskirtinis, labai stebinti neturėtų. Dauguma žmonių paklausti pasakytų, kad jie yra išmintingesni už vidurkį. Jie taip pat greičiausiai pridurtų, kad yra kompetentingesni, malonesni, sąžiningesni ir atsakingesni. Ir tai psichologijoje gerai ištirtas reiškinys – žmonės yra linkę manyti, kad yra pranašesni už vidutinį žmogų.

Nepaisant to, paprastai nenorima viešai kalbėti apie savo pranašumo jausmą, nes tokios pagyros vertinamos gana kritiškai. Nustatyta, kad pagyros apie mūsų gerąsias savybes nebūtinai vertinamos neigiamai, tačiau nepalankių reakcijų susilauksime, jei girdamiesi lyginsime save su kitais. Pavyzdžiui, posakis „aš esu geras studentas” niekam neužklius, tačiau daug kam nepatiktų, jei teigtume, kad mokytis mums sekasi geriau už kitus. Todėl kiti žmonės pagyras apie tai, kad kieno nors intelektas yra didesnis už vidutinį, greičiausiai įvertintų kaip įžeidimą.

„Bent jau mūsų kultūroje į teiginius, kad esu kuo nors pranašesnis už vidutinį gyventoją, žiūrima kreivai, – sako pagyras tiriantis Browno universiteto psichologijos profesorius Joachimas Kruegeris. – Be to, egzistuoja tam tikros bendravimo taisyklės.“ Paprastai tikimasi, kad mūsų gerosios savybės palaipsniui atsiskleis pačios, mums apie jas neskelbiant.

Tad, jei pagyros apie jūsų intelektą gali atstumti žmones, o jūs kitų (bent jau S. Hawkingo) akyse galite pasirodyti kaip nevykėlis, kokia prasmė rizikuoti?

Pirmiausiai, tai malonu. Žmonės mėgsta kalbėti apie save. Atliekant vieną tyrimą nustatyta, kad tyrimo dalyviai buvo linkę atsisakyti pinigų, kad tik galėtų atsakyti į klausimus apie save. Be to, paaiškėjo, kad pasakojant apie save suaktyvėja tos smegenų sritys, kurios yra susijusios su atlygiu.

Taip pat mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės neretai yra linkę klysti vertindami, kaip kiti reaguoja į jų pagyras. Vieno tyrimo duomenimis, žmonės dažnai užsiima savireklama dėl to, kad nori padaryti gerą įspūdį kitiems. Tačiau jie neretai pervertina, kiek savireklamos pakanka, kad kiti žmonės džiaugtųsi jų stiprybėmis ir didžiuotųsi jais pačiais, o kartu nepakankamai įvertina, kiek tokios pagyros sukels žmonių susierzinimą.

J. Kruegeris su kolegomis 2016 m. atliko tyrimą, kuriuo nustatyta, kad pagyrų apie pranašumą pasekmės yra nevienareikšmės. Jei pasigirsite, žmonės manys, kad esate kompetentingesnis, tačiau mažiau moralus, nebent būtų įrodyta, kad jūsų pagyros yra melagingos. Tokiu atveju kiti susidarys nuomonę, kad jūs ir nekompetentingas, ir amoralus.

Nors nėra žinoma, kiek pagrįsti D. Trumpo teiginiai, kad jis yra protingesnis nei R. Tillersonas, tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad žmonės būtų linkę juo patikėti.

„Asmeniškai aš manau, kad jis sąmoningai rizikuoja: giriasi, kad yra kompetentingas (aukšto intelekto), nori, kad taip apie jį manytų kiti, ir tikisi, kad niekada neatsiras jokios informacijos, iš kurios paaiškėtų, kad jis klysta“, – teigia J. Kruegerio kolega ir tyrimo bendraautoris Patrickas Heckas.

„Žinoma, nebus surengtas joks IQ testas, po kurio amerikiečiams būtų pranešta apie D. Trumpo ir R. Tillersono rezultatas, todėl tokie svarstymai yra tik teoriniai, – teigė J. Kruegeris. – Atsižvelgiant į mūsų tyrimą, jei iš tiesų nebūtų jokios kitos informacijos apie D. Trumpą, tai jam suteiktų nedidelį pranašumą.“

Tačiau niekas D. Trumpo nevertina vien remdamasis šiuo jo pareiškimu. J. Kruegerio teigimu, atsižvelgiant į tai, kad požiūris į prezidentas yra toks nevienareikšmiškas, greičiausiai šios pagyros tik sustiprins žmonių jau susidarytą požiūrį į prezidentą. Jei jie yra įsitikinę, kad jis yra protingas politikas ir sumanus verslininkas, greičiausiai jie pagalvos, kad jis sako tiesą. Jei jie jau dabar mano, kad jis yra nekompetentingas ir amoralus, tai niekuo nepatikrinti teiginiai apie jo IQ greičiausiai nieko nepakeis.

O jei vis dėlto D. Trumpas ir R. Tillersonas iš tiesų susirungtų intelekto ringe? „Mensa International“ – draugija, kurios nariai privalo įrodyti, kad jie yra tarp 2 procentų didžiausią IQ pasaulyje turinčių gyventojų, – pasiūlė surengti D. Trumpo ir R. Tillersono IQ testą. O ką, jei taip iš tiesų nutiktų? O ką, jei D. Trumpas pralaimėtų?

„Tai labai hipotetiška – puikiai žinome, kad to nebus; „Mensa“ taip pat nemano, kad tai įvyks, – teigė J. Kruegeris. – Tai tik retorika.“