Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Naujas tyrimas atskleidė paslaptį iš kur atsiranda vorų ir gyvačių baimė: tie, kas jos neturi, nė nežino, kaip jiems pasisekė

2017-10-23

(2)

(46)

(110)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Technologijos.lt

Vorų ir gyvačių paniškai bijo tikrai ne visi, tačiau tikrai galima sakyti, kad dideliam vorui perropojus ekraną dabar išsigąstų daugelis skaitytojų. Tačiau kodėl taip yra? Kaip išsiaiškinti, ar žmonių vorų ir gyvačių baimė yra įgimta ar išmokta? Mokslininkai iš Vokietijos ir Švedijos nusprendė šiuo reikalu pagąsdinti vaikus.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tarptautinė mokslininkų grupė nusprendė išsiaiškinti, ar daugelio žmonių demonstruojama vorų ir gyvačių baimė yra evoliucinio apsaugos mechanizmo dalis ar kažkoks išmoktas refleksas. Tyrinėti tokius klausimus nėra taip lengva, nes geriausias būdas tai išsiaiškinti yra tikrąja to žodžio prasme gąsdinti vaikus. Tam buvo pasirinkti 32 šešių mėnesių amžiaus kūdikiai.

Tyrimo dalyviams buvo rodomos nuotraukos su įvairiais atvaizdais. Jiems akimis tyrinėjant šias nuotraukas mokslininkai fiksavo kūdikių reakcijas ir veido judesius. Kiekviena nuotrauka vaizdavo žuvį, gėlę, gyvatę ar vorą. Atvaizdai savo forma buvo panašūs, tačiau, aišku, turinys skyrėsi. Paeiliui buvo rodomos susisukusių gyvačių ir panašios spalvos žuvų nuotraukos, bei spalvoti vorai ir gėlės.

Mokslininkai pastebėjo, kad į gyvates ir vorus kūdikiai reagavo kur kas raiškiau - jų vyzdžiai pastebimai išsiplėsdavo. Jie beveik niekaip nereagavo į gėles ir žuvis, tačiau vorų ir gyvačių nemėgo. Toks elgesys buvo pastebėtas su visais tyrimo dalyviais, todėl mokslininkai priėjo išvados, kad ši baimė yra įgimta. Greičiausiai tie, kurie visai nebijo vorų ir gyvačių, išmoko jų nebijoti arba jiems tiesiog pasisekė.

Būtų galima samprotauti, kad vorų ir gyvačių baimė yra apsaugos mechanizmo dalis. Tačiau kodėl tuomet ankstesni tyrimai parodė, kad vaikai nebijo lokių ar raganosių atvaizdų? Mokslininkai teigia, kad tai visai logiška. Gyvatės ir vorai aplink žmones sukiojasi 40-60 milijonų metų, jų galima sutikti bet kur. Šie gyvūnai ir dabar užklysta į žmonių gyvenamas vietoves ir gali kelti pavojų. Tuo tarpu didesni pavojingi žinduoliai pavojų kėlė rečiau todėl, kad jie patys bijo žmonių. Suaugusieji savo būstus įrengdavo taip, kad jie būtų nepasiekiami plėšrūnams. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, nuo jų yra lengviau apsisaugoti nei nuo vorų ar gyvačių.

Tačiau žmonės gimsta su baime, bet ne su fobija. Fobijos susiformavimui reikalingi papildomi faktoriai, tokie kaip asmeniniai susidūrimai, išgirstos istorijos, traumos ir taip toliau. Visgi, jei bijote vorų ir gyvačių, prisiminkite, kad tokie nesate vieni - tai milijonų evoliucijos metų rezultatas.