Tai ne mitai, o faktai: juokas iš tikro labai gražina žmogaus veidą, bet kai kuriems žmonėms jokiais būdais negalima juoktis

– Ką daryti, jei juokas neima?

– Žinoma, šio unikalaus vaisto nenusipirksi nė vienoje vaistinėje. Bet dėl savo sveikatos mes privalome išmokti valdyti emocijas, atlaikyti socialinį spaudimą, sugebėti pakeisti požiūrį į problemas, o juokas – geriausias ir nieko nekainuojantis vaistas, kuris visada yra šalia. Taigi svarbiausia – pripildyti savo gyvenimą įvairia džiaugsmą bei malonumą teikiančia veikla.

– Žiniasklaidoje galima rasti įvairiausių juoko naudos įrodymų. Antai rašoma, kad juoką galima laikyti puikia grožio procedūra. Kokias grožio procedūras gali pakeisti juokas?

– Juokas suaktyvina net 17 veido raumenų darbą. Tokiu būdu lūpų kampučiai kilsteli aukštyn, veidas nuolat tonizuojamas, priteka daugiau kraujo. Tai – natūrali odos stangrinimo procedūra.

– Kodėl linksmi žmonės energingesni? Iš kur ta energija?

– Juokas aktyvina limbinę smegenų sistemą ir ima dirbti abu smegenų pusrutuliai. [Vienas] Stanfordo universiteto psichologijos profesorius juoką pavadino vidiniu energijos užtaisu, nes juokiantis kraujyje sumažėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis, adrenalinas, noradrenalinas, smegenyse sustiprinama neuromediatorių (laimės ir džiaugsmo hormonų endorfino, seratonino, dopamino) sintezė.

Taip pat pagilėja kvėpavimas, todėl pagerėja visų organų ir audinių aprūpinimas deguonimi. Aktyviau skiriasi antikūnai, kurie naikina ligas sukeliančias bakterijas. O Baltimorės tyrėjai juoką pavadino sportu, nes jis teigiamai veikia kraujagyslių sienelių gleivinę ir mažina spaudimą bei cholesterolio plokštelių susidarymo riziką.

– Juoką tyrinėjantys mokslininkai padaro tokių išvadų, kad niurzgliai gyvena trumpiau nei linksmi žmonės, kad 15 sekundžių juoko prailgina gyvenimą 48 valandomis.

– Skaičiau, kad pesimistai gyvena 10 metų trumpiau nei optimistai. Taip pat mokslininkai nustatė, kad didžiausi niurzgliai gyvena Šiaurės Europoje, Skandinavijos šalyse. Jie mažiausiai šypsosi ir juokiasi. Daugiausia žmonės šypsosi Brazilijoje ir Kuboje.

Nustatyta, kad juokiantis mažėja stresas, plečiasi kraujagyslės, mažėja arterinis kraujo spaudimas, širdies ligų, insulto rizika, taip pat juokas apsaugo nuo vėžio. Kaip minėjau, juokiantis mažėja streso hormono kortizolio kiekis. O stresas, įtampa trumpina telomeras, kurios saugo chromosomas nuo sulipimo, denatūracijos. Kuo telomeros ilgesnės, tuo žmogus sveikesnis, jauniau atrodo ir ilgiau gyvena.

– Juokas įvardijamas ir kaip būdas, pagerinantis bendravimą.

– Nors moterys juokiasi pusantro karto dažniau nei vyrai, manoma, kad vyrų humoro jausmas geresnis dėl lytinio hormono tostesterono. Žinoma, kad juokas ir geras humoro jausmas yra naudingas abiejų žmonių emocinei ir fizinei sveikatai.

– Vis dėlto ne visiems patariama dažnai ir nuo širdies juoktis. Kam nepatariama juoktis?

– Galima juoktis ne daugiau kaip vieną valandą. O medikai nerekomenduoja juoktis po operacijų, turint stemplės angos, pilvo sienos, diafragmos ar bambos išvaržą, kai gresia persileidimas, sergant kai kuriomis akių ligomis, kai gresia tinklainės atšokimas, taip pat – atvira tuberkulioze, plaučių pneumotoraksu.