Tarpusavio santykiai
.
(0)
2024-12-27
-1
Kas padeda pasimatymuose – šuo ar katė? Į šį netikėtą klausimą yra atsakymų – ir tiksliai įrodytų, ir spėjamų iš praktikos.
(0)
2024-10-12
1
Šypsena gali padaryti bendravimą su kitu žmogumi patogesnį, sumažinti ginčo intensyvumą ir išreikšti pagarbą pašnekovui.
(0)
2024-09-28
1
Reputacija – tai tam tikrų veiksmų rezultatas, kuris laikui bėgant gali būti atnaujinamas.
(0)
2024-06-23
6
Emocinis išsiskyrimo skausmas gali būti toks stiprus, kad turi savo klinikinį pavadinimą – meilės traumos sindromas (angl. love trauma syndrome, LTS).
(0)
2024-05-26
-1
Vaikas moka skaityti ir rašyti – tokius „reikalavimus“ ir svarbiausius kriterijus pradėti lankyti pirmą klasę dažniausiai išskiria būsimų pirmokų tėvai. Psichologė Virginija Rekienė teigia, kad akademinis pasiruošimas ne toks svarbus, kaip psichologinė vaiko branda. Iš ko galima spręsti, ar vaikas pasiruošęs pirmai klasei, ir kaip padėti lavinti reikalingus įgūdžius ir pasiruošti mokyklai, pasakoja „Erudito“ licėjaus psichologė Virginija Rekienė.
(0)
2024-05-22
0
Galbūt pažįstamas jausmas, kai norite likti namie, bet einate į seniai planuotą vakarėlį tik todėl, kad bijote praleisti jo įvykius. Tuomet jūs patiriate FOMO (angl. „fear of missing out“). Pasak Godos Nausėdaitės, „Jaunimo linijos“ savanorės ir klinikinės psichologijos magistrantės, nuolatinė baimė praleisti įvykius gali daryti įtaką skubotiems sprendimams ir kelti nerimą bei stresą. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, priduria, kad FOMO paskatina nuolat besikeičiantis socialinių tinklų srautas, kuriame svarbu atrasti balansą.
(0)
2024-04-04
0
„Good vibes only“ (liet. „tik geros emocijos“) – tokią populiarią frazę galima dažnai išgirsti draugų susibūrimuose, darbe ar net atsidūrus asmeninėje krizėje. Pasak Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo ir Kauno padalinio vadovo, perdėtas pozityvumas gali turėti atvirkščią rezultatą – lemti nerimą ir neigiamus jausmus. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, priduria, kad šis reiškinys gajus ir socialiniuose tinkluose, o jį puikiai iliustruoja neseniai nuskambėjęs skandalas dėl Velso princesės pasidalinto kadro.
(0)
2024-01-16
2
Mokslininkai prognozuoja, kad iki šio šimtmečio pabaigos šeimos visame pasaulyje taps „vertikalesnės“, t. y. daugės senelių ir prosenelių ir mažės pusbrolių, pusseserių, dukterėčių ir sūnėnų, rašo tinklapis ScienceAlert.com.
(0)
2024-01-14
4
2023 m. Europos mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad ne tik galime užuosti kitų žmonių baimės ar nerimo kvapus, bet tokios emocijos turi įtakos ir mūsų savijautai. Kitas Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių uoslė geresnė, turi daugiau draugų. „Matome įvairų elgesio poveikį, – sako Izraelio Veizmano mokslo instituto neurobiologė Shani Agron.
(0)
2023-12-08
2
Tėvų apkabinimai gali sustiprinti vaiko savivertę, padėti suaugusiesiems susidoroti su depresija, normalizuoti miegą, pagerinti sveikatą ir prislopinti liūdnus prisiminimus.
(0)
2023-11-18
4
Remiantis šiuolaikinių medžiotojų-rinkėjų visuomenėje atlikto tyrimo duomenimis, kūdikiai ir maži vaikai gali augti sėkmingesni, kai jiems skiriama daug „jautrios priežiūros“ ir asmeninio dėmesio.
(0)
2023-11-16
1
Lapkričio 16-tąją visame pasaulyje minima tarptautinė tolerancijos diena. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad netolerantišką elgesį lemia vidinis nesaugumas, bet toleranciją galima ir ugdyti. Pagarbaus elgesio su aplinkiniais vaikus turėtų pirmiausia skatinti šeimos ir mokyklos aplinka. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, priduria, kad su netolerancija susiduriama ir skaitmeninėje erdvėje, tačiau joje yra būdų filtruoti žalingą turinį, galintį turėti neigiamų pasekmių emocinei sveikatai.
(0)
2023-11-09
2
Empatiją galima įvardinti kaip vieną kertinių žmonių bendravimo elementų – tai gebėjimas suprasti ar net išgyventi kito žmogaus emocijas. Tai, kas gali atrodyti būdinga tik žmonėms ar gyvūnams, jau ėmė mėgdžioti dirbtinis intelektas (DI). Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad nors kai kuriais atvejais dirbtinė empatija padaro kompiuterio ir žmogaus bendravimą asmeniškesnį, paviršutiniškai sukurti algoritminiai sprendimai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
