Čiaudėjimas po sekso – normalus dalykas, tačiau čiaudėti atviromis akimis - neįmanoma: 7 faktai apie čiaudėjimą, kurių galbūt nežinojote

Čiaudėjimas gali būti saulės spindulių pasekmė

Medikai apskaičiavo, kad čiaudėjimo refleksu į šviesą reaguoja 20–35 proc. žmonių. Mokslininkai per daug nesistengia ištirti šio reflekso, nes jis nedaro jokio neigiamo poveikio organizmui.

Vis dėlto 2010 metais Šveicarijos mokslininkai nutarė patyrinėti šį klausimą ir padarė išvadą, kad refleksas parodo paprasčiausią žmogaus dirglumą ir impulsyvumą.

Kai kurie mokslininkai spėja, kad čiaudėjimas nuo saulės prasideda tada, kai staigiai padaugėja saulės šviesos, kuri patenka į žmogaus akis.

Čiaudėjimas po sekso – normalus dalykas

Tokiu fenomenu, kai žmogus gali imti čiaudėti po sekso, mokslininkai anksčiau nesidomėjo ir netyrinėjo. Tačiau tai vyksta gana dažnai. Kai kurie gydytojai laikosi nuomonės, kad čiaudėjimas padeda atkurti širdies ritmą, nervų sistemą ir kitus procesus, nes seksualinis susijaudinimas padaro mūsų organizmą labai jautrų.

Didelis čiaudulio greitis

Praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje Williamui Wellsui pavyko išmatuoti čiaudulio greitį. Atlikęs nemažai eksperimentų, biologas nustatė konkretų dydį – 350 km/val.

Tačiau po pusės amžiaus mokslininkai iš Singapūro patikrino W. Wellso gautą rezultatą ir nustatė tik 16 km/val. greitį. Dar po kelerių metų garsieji „Legendų triuškintojai“ atliko savus matavimus ir gavo trečią rezultatą – 50 km/val.

Čiaudėjimo per miegus nebūna

Nors nosies gleivinės jautrumas horizontalioje padėtyje padidėja, per miegus visi raumenys (išskyrus vokų raumenis) būna maksimaliai atpalaiduoti. Tai trukdo mums čiaudėti miegant.

Čiaudėti atviromis akimis neįmanoma

Tai galima paaiškinti labai paprastai: nervai, kurie atsakingi už vokų judesius, susiję su nosies nervais. Kai čiaudime, nosies nervai būna sudirgę, o paskui juos sudirgsta ir vokų nervai, todėl akys užsimerkia. Visgi, tai, kad iš akiduobių iššoktų akys vien tik nusidčiaudėjus - mitas.

Širdies ritmas sulėtėja

Prieš čiaudėdamas žmogus įkvepia į plaučius maksimalų oro kiekį ir tik po to ima čiaudėti. Dėl gilaus įkvėpimo į širdį priplūsta daugiau kraujo, tada sumažėja spaudimas, tačiau padažnėja širdies dūžiai.

Staigus iškvėpimas normalizuoja kraujo spaudimą, tada širdies ritmas iškart sulėtėja. Kartais po čiaudulio net atrodo, kad širdies tvinksniai tapo net retesni, nei buvo anksčiau.

Prieš čiaudėjimą reikia užsidengti burną

Toks etiketo reikalavimas atsirado ne šiaip sau. Mat čiaudėdami rizikuojate užkrėsti kitus žmones. Mokslininkai iš Masačusetso technologijos universiteto sugebėjo įrodyti, kad po čiaudulio mūsų bakterijos ir mikroorganizmai sugeba išsilaikyti ore 15 minučių.

Stenkitės pridengti burną prieš čiaudėdami, kad neužkrėstumėte savo draugų ir artimųjų.