Dabar ateizmas yra ant bangos, tačiau naujas tyrimas rodo netikėtus dalykus, kas vyksta su tokių žmonių sveikata

Viena iš vyraujančių versijų, kodėl ateistai gyvena trumpiau, yra stresas. Religija tarsi ant lėkštutės pateikia kai kuriuos atsakymus. Jie yra labai aiškūs, daugeliu atveju jie net nėra kvestionuotini. Nors kai kuriems tai atrodo kaip minties laisvės suvaržymas, šie atsakymai apie mus supantį pasaulį ir gyvenimą apskritai mažina stresą ir leidžia žmonėms daugiau atsipalaiduoti. Tuo tarpu ateistai yra irzlesni, smalsesni ir ne tokie optimistiški.

Visgi, naujas tyrimas kelia ir kitą versiją - dėl visko vėl kalta evoliucija. Mokslininkai dabar spėja, kad verta žiūrėti ne į religingumą ar ateizmą, o tai, kas mus tokiais verčia. Kitaip tariant, prieš gerą šimtmetį daugiau žmonių buvo tikintys. Tokie genai dominavo, o ateizmas buvo tarsi nukrypimas nuo normos. Ateistai dažnai nebuvo laikomi tinkamais partneriais šeimai pradėti, jie retai susilaukdavo vaikų. Taigi, ateistų genai vangiai tęsėsi iki mūsų laikų.

Tuo tarpu dabar ateizmas yra ant bangos. Mokslo pasiekimai, laisvė ir ateizmo nelaikymas kažkokiu nukrypimu nuo socialinių normų leidžia netikintiems žmonėms išlikti įprasta visuomenės dalimi. Taigi, jų genai labiau plinta. Visgi, mokslininkai sako, kad genetiškai ateistai vis dar turi daugiau mutacijų, kurios kenkia sveikatai ir trumpina gyvenimą. Taip tiesiog yra todėl, kad jie neperėjo to paties evoliucijos kurso kaip tikinčiųjų genai.

Aišku, dabar ateistų yra daugiau, jie jau nebeatbaido ir religingų žmonių ir jų genai perduodami sveikesnėms ateities kartoms. Jei mokslininkai neklysta, ateityje skirtumas tarp ateistų ir tikinčiųjų sveikatos ir gyvenimo trukmės turėtų palaipsniui išnykti. Visgi, tyrimo autorius Edwardas Duttonas turi ir kitą prognozę - visuomenė vėliau vėl pasuks link religingumo. Kodėl?

Religija tam tikru žmonių evoliucijos etapu vaidino labai svarbų vaidmenį. Ji padėjo žmonėms nustatyti bendras sugyvenimo normas ir atskirti vienas grupes nuo kitų. Šiais laikais šias funkcijas atlieka kiti socialiniai konstruktai. Visgi, Duttono nuomone, religingos grupės vis dar yra susaistytos stipriausiai ir, tikėtina, jos vėl persvers svarstykles į savo pusę vien dėl to, kad jų stiprybė yra bendruomenės kūrime.