Lietuvoje bus leidžiami bandymai su sergančiaisiais vėžiu be jokių saugumą užtikrinančių reikalavimų? Ministro įsakymas, kuris sukėlė tikrą audrą - kaip yra iš tikro?

Ministro įsakymu buvo atsisakyta iki šiol galiojusių kokybę bei pacientų saugumą užtikrinančių reikalavimų: kad 100 dienų mirtingumas po transplantacijos būtų ne didesnis nei 1 proc., neliko gydytojų ir slaugytojų 2 metų darbo stažo susijusio su transplantacijomis bei nepertraukiamo specialistų skaičiaus užtikrinimo visą parą, rašoma pranešime spaudai.

Kraujo ligomis sergančiųjų interesus atstovaujanti asociacija „Kraujas“ ir vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ nerimauja dėl šio sprendimo pasekmių bei išreiškia susirūpinimą dėl galimų grėsmių kraujo vėžiu sergantiems pacientams.

„Manome, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas yra žalingas kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes be jokios būtinybės paverčia juos Kauno klinikų nepatyrusių medikų bandymų objektais. Kaip rodo statistiniai duomenys, Kauno klinikose 100 dienų mirtingumas po kaulų čiulpų transplantacijos yra 5,9 proc., tuo tarpu Santaros klinikose jis nesiekia ir 1 proc., (t. y. 0,7 proc.).

Kalbame apie žmonių gyvybes – iš 100 pacientų, kuriems atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, Kaune vidutiniškai miršta beveik 6 asmenys, Vilniuje – mažiau kaip 1. Deja, net žmonių gyvybės argumentai sveikatos politikos formuotojams neatrodo įtikinami“, – susirūpinimą išreiškė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Pacientus atstovaujančios organizacijos „Kraujas“ ir „Paguoda“ dar 2017 m. lapkričio mėn. kreipėsi į LR Vyriausybę, LR Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymais patikrinti, ar Kauno klinikoms išduota licencija atitinka visus reikalavimus, tačiau nepateikus argumentuotos nuomonės ir siekiant dangstyti neteisėtus veiksmus, buvo pakeisti teisės aktai, kurie pritaikyti išimtinai Kauno klinikoms.

„Tokie sprendimai diskredituoja Sveikatos apsaugos ministerijos ir visos valstybės tarnybos vardą, nes jie priimti vienašališkai už uždarų durų – nei specialistai, nei pacientų atstovai, nėra pritarę šiems pakeitimams“, – kalbėjo asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė.

Pacientų organizacijų „Kraujas“ ir Paguoda“ nuomone, tokie sprendimai:

Yra neetiški – pirmoje vietoje turėtų būti vadovaujamasi principu „nepakenkti“. Šiuo atveju pacientų išgyvenamumo rezultatai tik įrodo, kad pacientams jau yra pakenkta ir siekiama toliau tai daryti. Tiesa ta, kad kiekvienos medicinos inovacijos įdiegimas yra itin sudėtingas, o pradžia visada būna komplikuota ir kartais žalinga pacientams. Šioje situacijoje apie inovacijas kalbėti netenka, nes Kauno klinikos jokių naujų technologijų Lietuvos mastu nediegs – tiesiog ketina atlikti tas pačias procedūras, kurios atliekamos sėkmingai Vilniuje daugiau nei 18 metų.

Yra žingsnis atgal, kuris susilpnins Lietuvos mediciną, nes Europos Sąjungos valstybės juda sudėtingų specialybių telkimo (referencijos centrų) kūrimo, bet ne skaldymo linkme.

Šis sprendimas rodo, kad sveikatos apsaugos ministras ir žemės ūkio ministras neturi sveikatos apsaugos investicijų vizijos, nes investicines lėšas kreipia ne menkai išplėtotoms LR sveikatos priežiūros sritims, bet perteklinių pajėgumų bei centrų steigimui.

Pacientus atstovaujančios organizacijos „Kraujas“ ir „Paguoda“ mano, kad skuboti teisės aktų pakeitimai neatitinka kraujo vėžiu sergančių pacientų interesų, o taip pat sukels nevienareikšmių neigiamų pasekmių visai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai ir ragina Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą juos nedelsiant atšaukti.

Veryga atsikirto į pacientų kaltinimus dėl medicininių eksperimentų

Aurelijaus Verygos teigimu, kaltinimai yra nepagįsti.

„Dabar patobulintas tvarkos aprašas atitinka keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra pagrįstas naujausiais medicinos mokslo duomenimis. Jame buvo atsisakyta perteklinių reikalavimų, tokių kaip pavyzdžiui iki šiol kelti reikalavimai slaugytojams dėl konkretaus darbo stažo.

Šių pakeitimų reikėjo jau seniai ir tai pavasarį buvo patvirtinta Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Lietuvoje, turint dvi universitetines ligonines, yra naudinga turėti ir du transplantacijos centrus, t. y. pasinaudoti galimybe parengti daugiau transplantacijos specialistų, suteikti daugiau šių paslaugų pacientams, didinti jos prieinamumą“, - cituojamas A. Veryga raštiškame atsakyme DELFI.

Teigiama, kad šiuo įsakymu buvo suvienodinti reikalavimai visoms šias paslaugas galinčioms teikti gydymo įstaigoms. Tad dabar jie nediskriminuoja nei vienos universitetinės ligoninės, galinčios teikti šias aukščiausio lygio gydymo paslaugas. Lietuvoje yra dvi aukščiausio universitetinio lygio gydymo įstaigos, kurios abi gali teikti kokybiškas ir saugias kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas.

„Labai palaikome ir suprantame pacientų norą gauti pačias geriausias paslaugas, todėl ministerija deda pastangas, kad kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugos būtų kuo labiau prieinamos Lietuvoje ir nesikoncentruotų viename centre. Visos gydymo paslaugos turi būti teikiamos kokybiškos ir saugios, tad kamieninių ląstelių transplantacijai tikrai nebus taikomos išimtys. Be to, pacientai turi teisę rinktis ir patys gali nuspręsti, kurioje gydymo įstaigoje jie nori gauti reikiamas gydymo paslaugas. Todėl šie pakeitimai, kurios prasirašė praėjusią savaitę ministras B. Markauskas, nebus atšaukti“, - teigia A. Veryga.

Naujoji tvarka atitinka visus reikalavimus

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė taip pat kritiškai įvertino pacientų organizacijų nuogąstavimus.

„Visų pirma, atkreipiame dėmesį, kad pacientų organizacijų “Kraujas” ir “Paguoda”, pateikti duomenys yra neteisingi ir klaidinantys visuomenę. Kauno klinikose nuo 2015 metų vidurio, kada buvo pradėtos autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos procedūros, čia atliktos jau 49 tokios procedūros: 2015 metais atliktos 7 procedūros; 2016 metais atlikta 15 procedūrų; pernai - 2017 metais atliktos 27 procedūros. Norime pabrėžti, kad tik vienas pacientas mirė per pirmąsias 100 dienų po procedūros, tačiau ir ši mirtis nebuvo tiesiogiai susijusi su pačia transplantacija. Tokie Kauno klinikų rezultatai tarptautinių ekspertų yra vertinami labai teigiamai“, - rašo profesorė.

Ji informavo, kad 2016 m. birželio 15 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas apribojo autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų atlikimą Kauno klinikose. Toks ribojimas reiškė, kad universiteto ligoninei prireiktų 40 metų, kad būtų galima pilnavertiškai vykdyti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją. Tačiau 2017 m. balandžio 11 dieną priimtu Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo sprendimu buvo nustatyta, jog tai prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui, įvedant niekuo nepagrįstus monopolizuojančius reikalavimus. Tuo tarpu 2017 m. gruodžio 29 d. patvirtintas naujas „Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinių kainų ir mokėjimo tvarkos aprašas“, atitinka tarptautinius standartus ir įvykdo Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo sprendimą.

„Taigi, norime nuraminti visuomenę ir pabrėžti, kad Kauno klinikose medikų teikiama pagalba kraujo ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams tikrai atitinka aukščiausius tarptautinius saugumo reikalavimus. Čia dirbantys medikai nuolatos bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, o Autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose buvo pradėta ir vystoma vadovaujant žymiam hematologui ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos specialistui, Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovui profesoriui Dietger Niederwieser. Jis ir dabar tiesiogiai prižiūri visus šios gydymo procedūros etapus. Nuo 2016 m. Kauno klinikos yra Europos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos draugijos (angl. „The European Society for Blood and Marrow Transplantation) ir Europos leukemijos tinklo (angl. „European Leukemia network”) nare.

Mes teikiame duomenis apie gydymo rezultatus ne tik Nacionaliniam transplantacijų biurui, bet ir šioms tarptautinėms organizacijoms. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos kliniką ir čia teikiamas paslaugas teigiamai vertina ne tik tarptautiniai ekspertai, bet ir sergančiųjų kraujo ir onkologinėmis ligomis pacientų draugija „Už gyvenimą“, kuri iniciavo kreipimąsi į SAM ir surinko daugiau nei 1000 pacientų parašų palaikančių mūsų veiklą“, - pabrėžė Kauno klinikų profesorė.