Harvardo profesorius apie tai, kad IQ dar nieko nereiškia: tikrai protingą žmogų apibūdina koeficientas „qualia“ - ką jis reiškia ir kodėl taip sunkiai nustatomas

Deja, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai intelekto koeficientas visiškai nekoreliuoja nei su žmogaus sumanumu, nei su jo darbo rezultatais, rašinį žurnale „Psychology Today“ pradeda Harvardo medicinos mokyklos (JAV) profesorius, medicinos mokslų daktaras Srini Pillay.

Panašiai, pasak jo, ir su aukšta emocinio intelekto skaitine išraiška – nors kartais toks rodiklis visai pravartus, vis dėlto neretai jis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, taip pat akademiniams ir darbo rezultatams. Tad ką, atsižvelgdami į šiuos paradoksalius teiginius, turėtume galvoti apie savo pačių, o taip pat tų, su kuriais kartu mokomės, dirbame ar gyvename, protinius sugebėjimus?

Nepamatuojamoji „qualia“

Tam tikrus žmogaus gebėjimus iš tiesų nesunku pamatuoti, pavyzdžiui, įvertinti, kaip jam sekasi matematika arba kiek jis gali pasiekti vienoje ar kitoje sporto rungtyje. Tačiau kai kurių gebėjimų skaičiais įvardyti neįmanoma, nors jų poveikis – labai didelis. Tai – qualia: asmeninė sąmoninga patirtis, kurios neišeina paaiškinti kitiems. Žmogus jaučia, bet negali savo jutimo pagrįsti. Būtent todėl vieno dizainerio sukurtas raudonas kaklaraištis bus ne toks kaip kiti raudoni kaklaraiščiai. Raudonos spalvos raudonumą visi vertiname skirtingai.

Išvada? Nereikėtų manyti, kad tai, ką matome mes, visada mato ir kiti. Kiekvienas iš mūsų turi individualių savybių, kurios gali būti lemtingos. Pavyzdžiui, rašo S. Pillay, įsivaizduokite, kad sumanėte pradėti prekiauti marškinėliais. Tikriausiai iškart atsirastų patariančių jums to nedaryti – nes juk marškinėlių prekyboje ir taip netrūksta! Tačiau gali būti, kad jūsų marškinėliai bus unikalūs, kitokie negu visų kitų. Kas tai lemia? Jūsų qualia.

Esate smalsus? Puiku!

Išsiskiriate smalsumu? Net jei esate smalsus, tikriausiai nemanote, kad tai kaip nors susiję su jūsų protiniais gebėjimais. Dauguma žmonių šių dalykų nesieja, tačiau iš tiesų smalsumas – vienas svarbiausių žmogaus protinio pajėgumo elementų. Būdami smalsūs, apdovanojame savo smegenis žiniomis. Maža to, smalsumas lavina atmintį ir daro įtaką mūsų gebėjimui priimti sprendimus. Vieną kelią galbūt pasirinksime vietoj kito vien dėl to, kad juo mus nuves smalsumas.

Paprastai smalsumui neteikiame didelės reikšmės, tačiau be reikalo – jis gali duoti puikių rezultatų. Antai Etiopijos kaimo vietovėse prieš kelis metus buvo vykdomas projektas „Po nešiojamąjį kompiuterį – kiekvienam vaikui“. Čia gyvenantys vaikai niekada gyvenime nebuvo susidūrę su technologijomis. Pirmą kartą paėmę į rankas planšetę, įjungimo mygtuko veikimo principą jie perprato per kelias minutes. Po penkių dienų kiekvienas iš jų jau naudojosi 47 programėlėmis, o po dviejų savaičių dainavo ABC daineles. Po penkių mėnesių jiems pavyko „nulaužti“ operacinę sistemą.

Išvada? Turėdami reikiamą kvalifikaciją, galite pasiekti labai daug. Dažniausiai. Tačiau esminis dalykas – natūralus smalsumas. Smalsumas stimuliuoja atmintį ir padeda smegenims ieškoti sąsajų. Užuot saistęsi kvalifikaciniais pasiekimais, paklauskite savęs kas man išties yra įdomu? ir nesustokite. Taip, kvalifikacija gali atverti duris, tačiau kartu ji gali priversti jus užtrenkti duris į save patį.

Neprivalote būti sistemiškas

S. Pillay teigia atsispyręs minčiai naujausią savo knygą rašyti griežtai sistemiškai. Jis sako norėjęs skaitytojams parodyti, kad sistemiškumas, nors ir padeda geriau suprasti turinį, vis dėlto yra subjektyvus: autoriaus galvoje susiformavusi sistema nebūtinai koreliuoja su skaitytojo sistema.

Šioje vietoje autorius siūlo prisiminti Nobelio premijos laureatą Kary Banksą Mullisą – žmogų, padėjusį geriau suprasti polimerazės grandininę reakciją ir išmokiusį pasaulį sintetinti DNR. K. B. Mullisas – įgudęs tyrėjas ir, kaip pats yra sakęs, niekada nepailsta krapštytis laboratorijoje. Visgi jo atradimas mažai tesusijęs su ilgomis laboratorijoje praleistomis valandomis: premiją atnešusi mintis jam kilo važiuojant automobiliu iš Berklio į Mendosiną. Kolegų teigimu, jis retai kada konsultuodavosi su ekspertais, ne itin domėjosi kitų nuomone ir netgi buvo ganėtinai neorganizuotas. Ir vis dėlto – jis padarė atradimą.

Išvada? Jei jūsų gyvenime trūksta sistemiškumo, jei esate pernelyg išsiblaškęs ir neorganizuotas, – nusiraminkite. Gali būti, kad būtent tai suteikia jūsų gyvenimui gyvasties – ir leidžia daryti tikruosius atradimus. Įvairūs metodai, pastabos, vertinimai ir kontroliuojami eksperimentai jus veda teisingu keliu, bet kartu jie tarsi įkalina jūsų protą. Nebijodami būti nesistemiški, jūs galite sau leisti nuklysti ten, kur norite. Užuot mėginę įsiklausyti į tai, ką kiti galvoja apie jus, paklauskite savęs ką aš iš tiesų norėčiau daryti? Būsite nustebintas, kaip nuolatinis pataikavimas sistemai jus atitolino nuo tikrai jus dominančių dalykų ir nuo paties savęs. Suprantama, nereikėtų į procesą įsijausti tiek, kad nukentėtų kiti.

Apibendrindamas S. Pillay teigia, kad IQ ir EQ svarbūs tiek, kiek jie atspindi konkrečias intelekto sritis. Tačiau apie viską jie nepasako nieko. Tiksliau būtų sakyti, kad protinius žmogaus pajėgumus rodo ne IQ ir EQ, o tai, kiek unikalios patirties tas žmogus yra sukaupęs, kiek jis smalsus ir kiek nebijo nusižengti taisyklėms. Visi trys minėti elementai gali arba padėti, arba tapti galvos skausmu, todėl verčiau pasistengti padaryti juos savo pagalbininkais. Nereikia pernelyg daug dėmesio kreipti į tuos, kurie bandys priversti jus elgtis taip, kaip esą priklauso. Galite iš jų mokytis, tačiau neturite leisti jiems jūsų valdyti, net jei jie tvirtins žinantys, kas daro žmones protingus. Atradę save, galėsite iš naujo sau pasakyti, kas yra protingas žmogus.