Mokslininkai perspėja dėl epidemijos - simptomai tokie pat, kaip bandant mesti narkotikus

Šią ligą mokslininkai jau pavadino „Google“ efektu. Užuot pabandęs savarankiškai prisiminti datą, vardą, įvykį ir kitus dalykus, žmogus net nebesistengia mankštinti atminties ir iškart lenda į naršyklę. Net ir pašnekovas, su kuriuo galėtų pasidalyti vertinga informacija, tampa nebereikalingas. Jį pakeitė internetas.

Žmonės pradėjo identifikuoti savo žinias, kurių galima susirasti internete, su savo asmeninėmis. Tai, ką rado internete, jis laiko savo žinių dalimi.

Kokios pasekmės gresia žmonijai, atskleidė eksperimentas. Savanorių grupei buvo liepta įsiminti tam tikrą informaciją. Dalyviai buvo įspėti, kad skirsnis su ta informacija bus ištrintas. Eksperimento dalyviai sugebėjo įsiminti didelį kiekį informacijos. Kai jiems kitą kartą buvo pasakyta, kad informacija bus išsaugota kompiuteryje, eksperimento dalyviai nesugebėjo įsiminti nė pusės. Jų atmintis, pažeista „Google“ efekto, atsisakė dirbti.

Kita savanorių grupė turėjo atsakyti į klausimus, naudodamiesi ir nesinaudodami naršykle, o po to įvertinti savo protinius sugebėjimus. Pasirodė, kad eksperimento dalyviai, kurie naudojosi naršykle, kur kas aukščiau įvertino savo protinius sugebėjimus už tuos, kurie dirbo savo galva. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, nepažeisti „Google“ efekto, gerokai adekvačiau ir teisingiau vertina savo protinius sugebėjimus, o tie, kurie naudojasi internetu, būna neteisėtai pernelyg geros nuomonės apie save.

Britų kolegoms pritarė ir švedų mokslininkai iš Stokholmo karališkojo technologijų instituto. Jie padarė išvadą, kad piktnaudžiavimas internetu, ypač socialiniais tinklais, „užteršia“ atmintį ir trukdo gauti ir įsiminti naują informaciją. Ypač šis reiškinys yra kenksmingas tiems, kurie užsiima matematika ir kitais tiksliaisiais mokslais.

Italų mokslininkai iš Milano universiteto nustatė dar vieną amžiaus ligą, susijusią su internetu, ir pavadino ją atsitraukimo sindromu.

Jų surengtame eksperimente dalyvavo 60 savanorių, kurių vidutinis amžius buvo 25 metai. Šie žmonės ilgai naršydavo internete. Po to mokslininkai analizavo jų psichinę ir neurologinę būklę. Atsitraukimas nuo kompiuterio jiems sukeldavo tokių pat simptomų, kuriuos jautė narkomanai, negavę įprastos dozės. Juos kankino nerimas, depresija, buvo pastebima net autizmo požymių.

Ypač pavojingas internetas yra moterims, kurios daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Nuolatinis kitų laimingo gyvenimo (vestuvių, pasimatymų, kelionių su mylimaisiais ir pan.) nagrinėjimas pražūtingai veikia vienišų moterų psichiką. Jos ima jaustis izoliuotos, joms atrodo, kad tik jų gyvenimas nepasisekė ir jos pačios dėl to kaltos.

Bandymai surasti asmeninę laimę internete – taip pat „lazda su dviem galais“. Socialinių tinklų naršytojų profiliuose būna daug asmeninės informacijos. Tai verčia moteris nuolat analizuoti kandidatus, taip ir nepereinant prie asmeninio bendravimo. Kita vertus, nuolatinis nepažįstamų vyrų nuotraukų apžiūrinėjimas, jų gyvenimo detalių nagrinėjimas sukelia apgaulingą jausmą, kad pažintis jau įvyko.

Moteris galima pateisinti tuo, kad dėl to kalti jų genai. Tokią išvadą paskelbė vokiečių mokslininkai iš Bonos universiteto. Jie atrado priklausomybės nuo interneto geną, kuris identiškas priklausomybei nuo tabako. Šį geną turi būtent moterys, tai yra priklausomybė nuo interneto joms bus paveldima. Moterims, mėgstančioms naršyti po internetą, reikėtų tai įsidėmėti.